Tarp 19 politikų, kurie merų postus užsitikrino jau per pirmąjį ratą, yra ir senų politikos vilkų, ir naujokų. Kas naudingiau gyventojams - kai savivaldybės vairą daug metų tvirtai savo rankose laiko tas pats meras, ar kai šį vairą perima naujas vadovas? „Respublika“ kalbėjosi su naujuoju Alytaus miesto meru Vytautu Grigaravičiumi, į politiką atėjusiu tiesiai iš savo vadovaujamos verslo konsultavimo paslaugų teikimo įmonės, ir Rietavo savivaldybei dar vieną kadenciją vadovausiančiu Antanu Černeckiu, kuris mero poste darbuojasi jau nuo 2000-ųjų pavasario. Jie abu konkurentus įveikė triuškinama persvara.
- Kas nulėmė jūsų - politikos naujoko - neabejotiną pranašumą prieš senbuvius? - pasiteiravome Vytauto GRIGARAVIČIAUS.
- Manau, sėkmei įtakos turėjo du esminiai faktoriai. Vienas jų - gyventojai žino mane ir mano darbus, nuveiktus ilgus metus vadovaujant šalies policijai. Kaip rodo rezultatai, daugumai rinkėjų tai buvo priimtina. Kitas ne mažiau svarbus faktorius - nusivylimas metų metus taryboje dirbančiais įvairių partijų atstovais. Žmonės nusivilia, nes situacija mieste keičiasi vangiai. Investicijų lyg ir daug pritraukta, bet tokio efekto, kokio norėtųsi, nėra.
- Užsiminėte, kad dirbsite skaidriai. Tačiau dažnas politikas pripažįsta, kad politika - nešvarus, intrigų kupinas užsiėmimas. Nebijote būti „suvalgytas“?
- Mes ateiname ne į politiką, ne politikuoti - kokia gali būti politika provincijos mieste? Politika yra Seime, Vyriausybėje, santykiuose tarp politinių partijų... Ateiname dirbti ir spręsti ūkio bei miesto gyventojų problemų. Jei kas labai norės politikuoti - atsilaikysime. Nė vienas iš mūsų komandos nepriklauso jokiai partijai, nėra dalyvavęs politinėje veikloje. Esame laisvi žmonės, miesto gyventojai. Dirbsime tik miestiečiams, tik jiems, o ne kokiai nors partijai privalėsime atsiskaityti. Tik miesto gyventojai bus mūsų teisėjai. Tai ir yra mūsų pranašumas.
- Kuo pravers naujame poste ilgametė darbo policijoje patirtis?
- Dirbdamas kasdienį mero darbą gilinsiuosi ir į tai, kas buvo padaryta anksčiau, kas kelia abejonių. Nesakau, kad viskas lig šiol buvo blogai: yra daug gerų darbų nuveikta, daug puikių žmonių dirba savivaldybėje. Tačiau yra ir abejotinų momentų: žmonėms įtartini atrodo kai kurie nuo jų galbūt slepiami sprendimai, o niekas tokių įtarimų nei patvirtina, nei paneigia. Jei viskas tvarkinga, tada gerai. Jei taip nėra, pasinaudosiu savo žiniomis, darbo praktika teisėsaugoje, ir žinosiu, į kokias institucijas nukreipti tokias medžiagas. Teisininkai yra svarbi grandis - tiek Seimo, tiek Vyriausybės, tiek savivaldybių lygmeniu. Tai yra tie žmonės, kurie stebi, kad priimami sprendimai atitiktų įstatymą.
- Mero poste būsite naujokas. Tai - labiau pranašumas ar trūkumas?
- Yra ir vienokių, ir kitokių pavyzdžių. Kai kurie žmonės, renkami iš kadencijos į kadenciją, yra tapę tarsi reliktais, bet nieko nauja nepadaro. Bet jei į merus nuolat išrenkamas žmogus nuolat pats tobulėja, rodo gerą pavyzdį, teisinga linkme organizuoja darbus - tai sveikintinas dalykas. Būdamas policijos vadovu per įvairius projektus glaudžiai dirbau su savivaldybėmis, dar nuo tų laikų kai kuriose jų tebedirba merai, išlikę pagarbūs santykiai. Kai kurie jų jau skambino man, sveikino, žadėjo prireikus ir pagelbėti, ir patarti. Manau, neprapulsiu - praversti gali ne tik patirtis, bet ir nauji iššūkiai.
- Sakoma, kad keisti darbą, gyvenamąją vietą ar šeimos statusą reikia kas penkerius metus. Ar buvo panašių pokyčių jūsų gyvenime? - pasiteiravome Rietavo mero Antano ČERNECKIO.
- Ne, per tą laiką nieko nepakeičiau (juokiasi). Ir žmona ta pati, ir vaikai tie patys, ir gyvenamoji vieta ta pati. Jau beveik 34 metai, kai sukūriau šeimą. Mero pareigos, kurias atlieku jau 15 metų, yra dinamiškos, nė iš tolo nepanašios į rutiną. Čia negali užsnūsti manydamas, kad darbai jau padaryti - kiekviena diena kupina naujovių ir naujo judesio. Kad neatsiliktum nuo jų, privalai ne eiti, o bėgti.
Daug kas juokaudami man sako, kad aš savivaldybėje jau viską atmintinai žinau. O iš tiesų, kasdien atlikdamas savo pareigas, dažnai jaudinuosi taip, tarsi tai daryčiau pirmąkart. Dar neįprantu ir prie viešumo, nes visur esu matomas, girdimas ir toks privalau būti. Manau, ilgametė patirtis mano darbe yra pranašumas, palyginti su jaunatvišku maksimalizmu, nes tik patyręs meras visada žinos, kur gresia nudegti, kaip to išvengti, kur reikia išlaukti, o kur - labai skubėti.
- O kas pasikeitė jūsų vadovaujamoje savivaldybėje?
- Pakito žmonių požiūris į savivaldą, į valdžią. Anksčiau žmonės sakydavo: „Kas iš tos valdžios, vis tiek niekas nesikeičia“, o dabar jie yra labiau optimistai, labiau pasitikintys. Pakeisti galima daug ką - labai svarbus žmonių požiūris į gyvenimą, į problemas, į valdžią. Anksčiau, kai dabartinė Rietavo savivaldybės teritorija priklausė Plungės rajonui, Plungė dar šiek tiek tvarkėsi, o likusi rajono dalis buvo nugyventa.
Dabar situacija absoliučiai pasikeitusi į gerąją pusę. Džiugu, kad mažoje mūsų savivaldybėje pavyko neišskirti centro, o tolygiai plėtoti visą jos teritoriją. Kaimai, miesteliai - nė vienas negali pasibėdoti, kad yra apleisti ar užmiršti.
- Vadovauti savivaldybei pradėjote, kai per visą šalį, neišskiriant Rietavo, ritosi įmonių bankrotų banga. Ar šių negandų pasekmės rietaviškiams jau praeitis?
- Prieš kelerius metus Rietave veiklą pradėjo UAB „Reval baldai“ baldų fabrikas, jame dirba apie 30 žmonių, atidaryta ir UAB „Kauno šilas“ polistireno gamykla. Šios įmonės nėra didelės, bet pagal mūsų gyventojų skaičių - optimalios. Mažoms savivaldybėms turėti didelę įmonę yra pavojinga.
Neduok Dieve tokios situacijos, kai 2002-aisiais Rietavo savivaldybės gyventojams smogė baldų fabriko bankrotas ir be darbo liko apie 450 žmonių. Mums tai buvo toks smūgis, kad žaizdas laižėmės ilgai.
Džiugu, kad senojo baldų fabriko vietoje investicijas planuoja ir veiklą vykdyti rengiasi viena Nyderlandų firma. Tikimasi, kad joje dirbs iki 50 žmonių. Investuotojams rinktis mus - paranku, nes Rietavas yra pripažintas tiksline teritorija, tad čia investuojantys žmonės turi pirmenybę teikiant įvairiausias paraiškas dėl įvairių verslo projektų.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą