Skubios pagalbos 112 ir Policijos departamento duomenimis, lyginant 2012 - 2016 metų statistiką akivaizdu, kad pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje daugėja. Skubi pagalba 112 per praėjusius metus dėl smurto artimoje aplinkoje gavo 66433 pranešimus, iš kurių į 38177 atvejus buvo kviečiami policijos ekipažai. Tai rodo, kad visuomenė reaguoja į smurto atvejus, pasitaikančius kaimynystėje. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tuos duomenis, kurie atskleidžia liūdną tendenciją – vis dar nemažai nukentėjusiųjų nedrįsta kreiptis į teisėsaugą ar užpildyti visų reikiamų dokumentų, kad dėl smurto artimoje aplinkoje būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2015 m. jie buvo pradėti tik dėl 28 proc. visų iškvietimų.
Kampanijos „Pasibelsk“ iniciatoriai skatina atkreipti dėmesį ir į kitą tendenciją – smurtavimo artimoje aplinkoje atvejų daugėja dėl polinkio vartoti alkoholinius gėrimus. Kaip rodo duomenys, net 66 proc. skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo kviečiami pareigūnai, susiję su švenčių dienomis, atlyginimais ir pašalpų mokėjimu, ir tos dienos sudaro tik 26 proc. visų metų dienų (per 95 dienas įvyksta daugiau nei pusė visų metų įvykių).
Kaip rodo Skubios pagalbos 112 duomenys, 25 proc. visų skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje sulaukiama atlyginimų dienomis (arba artimiausių savaitgalių metu), o tai sudaro 48 dienas iš 365, 15 proc pašalpų gavimo dienomis (28/365) ir 16 proc. švenčių dienomis, ne tik per Naujus metus, bet ir Kalėdas, Velykas, nacionalines šventes ir iš karto po jų (19/365). Per kitas likusias 270 dienų (kurios sudaro 74 proc. dienų metuose) yra sulaukiama 44 proc. skambučių skubios pagalbos telefonu 112.
Policijos departamento duomenys patvirtina alkoholio vartojimo sąsajas su smurtavimu. Kaip teigiama suvestinėje už 2012-2015 metus, paprastai apie 70 proc. kūno sužalojimus padariusių įtariamųjų buvo neblaivūs. 51,1 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimojoje aplinkoje yra moterys, 34,1 proc. vyrai ir net 14,8 proc. visų nukentėjusiųjų sudaro vaikai.
Policijos departamento duomenys verčia suklusti ir atkreipti dėmesį į faktus dėl pakartotinų skambučių apie smurtą artimoje aplinkoje. Neretai apie tą patį smurtautoją yra pranešama ne vieną kartą. Apie 1905 smurtautojus buvo praneštą du kartus, 524 smurtautojus – tris kartus, 176 smurtautojus – keturis kartus, 64 smurtautojus – penkis kartus.
Atpažinti smurtautoją – ne visada lengva. Smurtaujantis asmuo, kuris negatyvius žodžius, nuostatas ir veiksmus nukreipia į nekaltą žmogų, dažnai nėra išsprendęs savo paties psichologinių problemų ar emocinių sunkumų, jam paprastai būna sunku pripažinti problemą ir nustoti smurtavus. Smurtautoju tampama, todėl tik visuomenės švietimas, bendras atsakingų institucijų darbas, žmonių empatija bei asmeninė atsakomybė gali sumažinti smurto atvejų artimojoje aplinkoje.
Infografikas parengtas pagal 2016 m. Policijos departamento vyriausiojo tyrėjo Artūro Bajorino pranešimą „Statistika ir tendencijos“, skaitytą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos organizuotos konferencijos, skirtos smurto artimoje aplinkoje problematikai aptarti, metu bei Skubios pagalbos 112 duomenis.
Kampanijos „Pasibelsk“ iniciatoriai primena, kad į kaimynus reikėtų reaguoti ne tik krizės metu, bet ir tada, kai jų namuose ramu. Geriau pažinodami kaimyną galėsite lengviau pasirinkti būdą, kaip „pasibelsti“ į jo duris kai to reikės.
Kampanijos iniciatoriai taip pat pabrėžia, kad bet kurioje situacijoje pirmiausia turėtumėte įvertinti visas aplinkybes bei savo saugumą ir tik tada nuspręsti, kaip geriausia pasielgti konkrečiu atveju. Jeigu kaimyno nepažįstate arba matote, jog situacija išties rimta – į pagalbą pasikvieskite kitus kaimynus arba skambinkite trumpuoju numeriu 112 ir tik apie skubų įvykį informavę specialistus bei gavę jų nurodymus imkitės kitų veiksmų. Vis gi nepamirškite, kad skubios pagalbos numeriu 112 reikėtų naudotis atsakingai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą