Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Tel. 49 34 35

darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Palangos estrada

Palangos estradoje - pats festivalių, koncertų įkarštis. Į renginius suvažiuoja, ateina pasipuošę žmonės. Ir dažną pribloškia estrados aplinka: kiemelyje mėtosi kažkokios krūvos juodų polietileninių maišų, pagalių, suverstų į kūgį. Pasijunti tarsi atvažiavęs ne į Palangos estradą, o į kokį Kalotės sąvartyną.

Sako, kad estradą rengiamasi remontuoti. Bet kol ji veikia, tokia aplinka - nepagarba žiūrovams. Didelė nepagarba ir dėl to, kad už bilietus mokamos nemenkos sumelės.

Bėgimas iš miesto

Žinoma, nieko nauja, kad klaipėdiečiai neša kudašių į užmiesčius. Savaitgalį teko lankytis Tveruose. Tolokai nuo Klaipėdos, bet čia jau susibūrė visa klaipėdiečių kolonija.

Viena klaipėdiečių šeima per kelerius metus integravosi į vietinių žemaičių bendruomenę ir gerai susipažino su Tverų apylinkėmis. O jose - nemažai vietinių įžymybių: Lopaičių piliakalnis, Ruškio ežeras, stebuklingas šaltinis, prie kurio vandens pasisemti sueina, suvažiuoja dešimtys vietinių ir iš tolėliau atvažiavusiųjų. Šeima papasakojo, kaip į piliakalnio papėdėje įrengtą estradą atvažiuoja ir poetai eilių skaityti, ir teatrai dramų vaidinti. Ir sklinda virš šimtamečių miško medžių žmogaus balsas, kurio klausosi šimtai žiūrovų, nusėdusių piliakalnio pašlaites. Ir pasakyk, kad tie klaipėdiečiai provincijoje gyvena...

Žinoma, matyti kalvotos Žemaitijos vaizdai pakerėjo. Tačiau itin pribloškė du jaunuoliai, kopę į Lopaičių piliakalnį. Kai jie rankiojo alaus butelių kamštelius, dar galėjai pagalvoti, - gal kokiai loterijai reikalingi? Tačiau kai jie į savo kuprines pradėjo dėtis ir pakrūmėse besimėtančius "bambalius", gumulai gerklėje stojosi. Vietiniai Tverų gyventojai be galo be krašto savo tėviškę mylintys, tikrai nešiukšlina. Na, kaip galima šnerkšti aplinką, kurioje prieš kelis šimtus metų žuvo Mindaugas, norėjęs Lietuvą suvienyti? Šiukšles bet kur, žinoma, tik atvykėliai svaido. O štai vietiniai, "delegacijas" po įžymybes vedžiojantys, tas šiukšles renka. Jeigu nebūtų tokių rūpestingų, kaip tie du jaunikaičiai, turbūt žemaičių šventovės - o jų miške net kelios - jau seniai būtų vien šiukšlių krūva. Kaip mums toli iki Šveicarijos, kurioje, kopiant į kalnus, pasveriami žmonių nešuliai. Grįžtant - taip pat. Kad tik kas Alpėse nepaliktų šapelio...

GRAŽINA,