Gruodžio 28-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Savo vardadienius šiandien švenčia: Albutas, Albutė, Algardas, Algardė, Ema, Jaugina, Jauginas, Kamilė, Kantvilas, Vaidilutė, Vidas;

rytoj: Eigotas, Eigotė, Eigutė, Eigutis, Gentvainas, Gaja, Perlys, Sulamita, Sulamitė, Teofilė;

poryt: Dovydas, Gedrimas, Gedrimė, Gedvaida, Gedvaidas, Gedvainas, Gedvainė, Gražvilas, Sabina, Sabinas, Sabys, Vykintas.

Dangaus kūnai

Saulė šiandien teka 8.42, leidžiasi 15.59. Dienos ilgumas - 7.17.

Penktąją jaunaties dieną Mėnulis teka 10.20, leidžiasi 20.58.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Protingos mintys

"Atsakingumo jausmas žmogų iškelia aukščiau jo paties" (O. Salazaras).

Lietuva gruodžio 28-ąją

1863 m. Kaune caro valdžios nutarimu pakartas Antanas Mackevičius, vienas iš 1863 metų sukilimo vadų.

1897 m. vyskupas Antanas Baranauskas Seinų katedroje pirmą kartą sakė pamokslą lietuvių kalba.

1905 m. baigėsi dvi dienas trukęs visuotinis darbininkų streikas Panevėžyje.

1918 m. Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Lietuvos teismų sutvarkymo įstatymą.

1919 m. įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga.

2000 m. sostinės Katedros aikštėje baigtas kurti pirmasis Lietuvoje ledo skulptūrų parkas. Tris dienas dirbę skulptoriai sukūrė 20 ledo kompozicijų.

2004 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė parengtą naują elektroninę Jono Basanavičiaus asmeninės bibliotekos duomenų bazę, kurioje aprašyta daugiau kaip 2,5 tūkstančio įspūdingos bibliotekos knygų.

Įdomiausi gruodžio 28-osios įvykiai pasaulio istorijoje

1694 m. nuo raupų mirė Anglijos karalienė Marija II, valdžiusi šalį ketverius metus ir palikusi sostą savo vyrui Viljamui III (William III).

1832 m. iš JAV viceprezidento pareigų atsistatydino Džonas Kaldvelas Kalhunas (John Caldwell Calhoun). Jis yra pirmasis iš dviejų atsistatydinusių viceprezidentų ir vienintelis, kuris tai padarė dėl politinių priežasčių. Antruoju atsistatydinusiu viceprezidentu 1973 metais tapo Spiras Eignju (Spiro Agnew).

1869 m. Viljamas F. Semplas (William F. Semple) iš Maunt Vernono vietovės JAV Ohajo valstijoje užpatentavo kramtomąją gumą.

1879 m. 90 žmonių žuvo, kai Škotijoje sugriuvo geležinkelio tiltas per Tai upę ir į ją nukrito iš Edinburgo į Dandį vykęs traukinys.

1895 m. broliai Antuanas (Antoine) ir Luji Liumjerai (Louis Lumiere) Paryžiaus kavinės "Grand Cafe" rūsyje atidarė kinematografą. Bilietus į pirmąjį seansą nusipirko 33 žmonės.

1908 m. daugiau kaip 82 tūkst. žmonių žuvo per žemės drebėjimą, kuris su žeme sulygino antrąjį pagal dydį Sicilijos miestą Mesiną.

1923 m. mirė prancūzų inžinierius, pastatęs Eifelio bokštą, Aleksandras Giustavas Eifelis (Alexandre-Gustave Eiffel).

1925 m. tragiškai žuvo rusų poetas Sergejus Jeseninas.

1937 m. mirė prancūzų kompozitorius, "Bolero" autorius Morisas Ravelis (Maurice Ravel).

1945 m. gimė Nepalo karalius Birendra (Birendra). Nepalas yra vienintelė induistų karalystė, pasauliui atsivėrusi tik 1952 metais.

1947 m. mirė Italijos karalius, valdęs nuo 1900 iki 1946 metų, Viktoras Emanuelis III. Jis atsisakė sosto sūnaus Umberto II naudai, bet po trijų savaičių Italijos monarchijai atėjo galas - italai referendumu nutarė Italiją paskelbti respublika.

1949 m. Vengrijoje įsigaliojo dekretas dėl visos pramonės ir prekybos nacionalizavimo.

1974 m. per 5,5 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą Pakistano Karakoramo kalnuose žuvo 5 tūkst. 200 žmonių, dar apie 16 tūkst. buvo sužeisti.

1989 m. Čekoslovakijos parlamentas savo pirmininku išrinko Aleksandrą Dubčeką. Taip šis politikas, 1968 metais vadovavęs vadinamajam "Prahos pavasario" judėjimui, kurį nuslopino sovietų tankai, vėl užėmė oficialų aukštą postą.

1999 m. Portugalija ir Indonezija po beveik ketvirčio amžiaus atkūrė visapusius diplomatinius santykius.

2000 m. Kinija atvėrė kelią tiesioginiams ryšiams su Taivanu, nors ir nenoromis, ji sutiko su Taibėjaus pasiūlytu ribotų mainų planu.

2001 m. Europos Sąjunga paskelbė sąrašą organizacijų, kurias visos Bendrijos šalys pripažįsta teroristinėmis grupuotėmis. Į sąrašą įtrauktos radikaliųjų baskų separatistų, Šiaurės Airijos ir Artimųjų Rytų kovotojų grupuotės.

2004 m. Viktoras Juščenka laimėjo pakartotinius Ukrainos prezidento rinkimus. Jis surinko 51,99 proc. rinkėjų balsų ir nugalėjo tuometį šalies ministrą pirmininką Viktorą Janukovičių.