"Gyvenimas gražus - kaip lekiantis žirgas..."

Sukaktis

Lapkričio 7-ąją Antipas Liniovas, vyriausias iš dešimties šimto metų amžiaus ribą peržengusių klaipėdiečių, atšventė garbingą 109-nerių metų sukaktį.

"Aš gyvenime arklių botagu nepliekiau, užteko vadeles pajudint - ir bėga. Taip ir gyvenimo botagu ragint nereikia", - juokavo senolis, pats atidaręs savo švarutėlių namų duris ir svetingai pakvietęs jį pasveikint atvykusius Savivaldybės administracijos Socialinio departamento socialinės paramos skyriaus vedėją A. Liesytę bei kitus svečius.

"Aš pats gyvenimą prasiilginau", teigė ilgaamžis. "Tabaką - per langą išmečiau, net skonio jo nepažįstu, o degtinę gert man nei tėvas, nei Dievas neliepė". Beje, Antipo Liniovo tėvelis gyvenimu džiaugėsi net 104-is metus.

Jubiliatas sakė gimęs Suvalkijoje ir su keturiais broliais, dviem sesėmis augęs Šešupės kaime, kur tebuvo trys trobos. "Turėjom šešetą stambių arklių. Kiek save prisimenu - kasdien paskui plūgą... O nakčia gal triskart eidavau tų arklių pažiūrėti".

Per karo audras atsikėlęs į Klaipėdą, 35-eris metus dirbo Kartono celiuliozės fabrike. "Bjaurus buvo cechas, kur dirbome su dujokaukėmis dėl čia "verdančio" sieros rūgšties "pragarėlio". Nepadariau nė vienos pravaikštos, mano darbą visi gyrė, tai valdžia be eilės skyrė trijų kambarių butą", - dar ir šiandien didžiuojasi žilagalvis. Po darbo Antipas traukdavo į mažutį žemės sklypą Smeltės rajone. Sakė: "Juk esu gimęs ūkininku, aš toj žemės pėdoj ne tik daržovių, bet ir du paršus užsiaugindavau".

Pragyveno jis dvi žmonas, užaugino du sūnus (vienas jau išėjęs Anapilin). Dabar gyvena su 61 metų sūnumi Arsentijum. Šiandie neįgalus, bet jautrios širdies sūnus parneša iš parduotuvės senolio mėgstamos dešros ir būtinai - kiaušinių. Sakė negeriantys "purvino vandens iš krano", mėgaujasi vaisvandeniais.

Ilgaamžis vis dar be akinių skaito laikraščius ir susidomėjęs žiūri pramogines televizijos laidas.

Senolis sakė mirties nebijąs, bet štai sužinojęs, kad Kinijoje išminčiai, suradę ypatingą žolę gyduolę, išgyvena net du šimtus metų. Norėtųsi ir jam gauti tokią, nes gyvenimas - pašėlusiai gražus. Smalsu būtų patirti, kaip žmonės gyvens po šia saule dar ir kitame amžiuje. Vaikaičiai ir provaikaičiai jam - širdies paguoda.

Ivona ŽIEMYTĖ