Vėlyvą vakarą Laurą (vardas pakeistas) atsitiktinai sutikau prie Parodų rūmų. Mergina niekuo neišsiskirianti - juodos kelnės, rudas puspaltis, trumpai kirpti plaukai. Gal tik auskaras lūpoje pašnekesio metu traukė akį... Tąkart norėjosi skubėti, tačiau keletą minučių stabtelėjau. Intrigavo Lauros atvirumas ir jos kelionės nuotykiai, pasibaigę deportacija, į Olandiją.
"Tranzais" iki Olandijos
Dvidešimtmetė Laura, paviliota draugo olando, per keletą dienų susikrovė daiktus ir autostopu patraukė į Amsterdamą. Merginos pasirinktas maršrutas - Lenkija, Slovakija, Vengrija, Vokietija. Kiekvienai iš šių šalių apibūdinti ji parinko lakoniškas frazes: "Lenkija - niūri. Keliai prasti ir siauri. Slovakijoje - gražios vietos, daug žalumos. Sutemsta ten per penkias minutes. Vengrija - tamsių žmonių šalis. Mažai kas kalba vokiškai ar angliškai. "Tranzuojančias" merginas jie ignoruoja. Anot jų, kelyje stovi sekso paslaugų teikėjos. Vokiečiai - kultūringa tauta. Vokietijoje kitaip ir "tranzuojama" - yra taisyklės: stabdai mašinas tik prie degalinių."
Po kelių dienų Laura kirto Olandijos sieną. Liko paskutinė atkarpa: Eithovenas - Amsterdamas. Nuotykių ilgai laukti nebereikėjo. "Buvau apsirengusi odiniais rūbais. Pro šalį važiavę baikeriai audringai sureagavo. Gal su jais net būčiau Amsterdamą pasiekusi, bet sustojo mašina".
"Don't do that" - žolė, nuo kurios susmunki
Kofyšopai, naktiniai klubai, klaidžiojimas Amsterdamo gatvėmis - toks gyvenimas draugo šalyje laukė Lauros. Susipažino ji ir su vietiniais pankais. Tvarkingi, švarūs, gražiai pakeltomis ir dažytomis skiauterėmis merginai jie paliko gerą įspūdį. "Olandijos pankai kultūringai leidžia laisvalaikį - susitinka, bendrauja, kartais vieną kitą skardinę alaus išlenkia ir žolės patraukia".
Apie žolę Laura pasakojo noriai. Prekyba ten legali. Su draugu kofyšopuose už 10 eurų pirkdavo tris gramus. Tiek pat susisukdavo "džojintų" ("džojintas" - suktinis iš pusės gramo žolės ir šiek tiek tabako dėl degimo. - Ator.past.). Kofyšopuose po vieną surūkydavo ir patraukdavo į naktinį Amsterdamą. "Yra dvi trys rūšys žolės, kurios galima gauti beveik visose kofyšopuose. Specifinių, mažiau žinomų, reikia ieškoti. Teko paragauti labai stiprios žolės, pavadintos "Don't do that". Poveikis stiprus ir staigus. Vieną vakarą per dvidešimt minučių surūkiau du su puse "džojinto". Po pirmojo jaučiausi labai gerai. Antrojo įveikiau tik puse - apsisuko galva, užtemo akys, ir aš susmukau. Bet tai truko tik sekundę. Kai viskas praėjo, jaučiausi apsivaliusi. Vėliau pavalgiau, draugas išvėdino patalpą, ir mes surūkėm dar po vieną "džojintą". Tuomet nugrimzdau į tamsą, o mintyse šokinėjo spalvotos liepsnelės".
Per dvi su puse savaitės Laura nerūkė tik dvi dienas - pirmąją, kuomet atvyko, o antrosios tiksliai net nepamena. "Buvau nuolat apsirūkiusi. Ryte kava, dušas, o vietoj cigaretės jau rūkydavau "džojintą".
Klubuose galima ir pasimylėti
Vieną vakarą Laura su draugu išsiruošė į "pabą". Ten turėjo susitikti su pažįstamais vaikinais, duosiančiais raktus nuo buto, į kurį rytojaus dieną mergina ketino persikraustyti. Anot Lauros draugo, žmonėms reikia privatumo, erdvės mintims - porelė nutarė pagyventi atskirai.
"Tą pirmadienį niekur nenorėjau eiti. Bet draugas neleido vienai pasilikti. Pasiūliau aplankyti atsipalaidavimui skirtą klubą, kur renkasi tiktai porelės. Lankytojai ten vaikšto apsirengę seksualiais apatiniais, maudosi perlinėse voniose, prie baro užsisako užkandžių ir gėrimų. To klubo pirmame aukšte tamsios nišos, kur poros užsiiminėja seksu. Antrame ir trečiame aukštuose - daug erdvių patalpų. Ant žemės patiesti čiužiniai ir poros mylisi. Įėjimas į tą klubą paprastom dienom - 85 eurai, savaitgaliais - 105 vienai porai".
Įsimintiną pirmadienį Laura su dar kita draugų pora į šį klubą nėjo. Mat kito draugo mergina netinkamai buvo apsirengusi - atrodė neseksualiai. "Labai gerai suprantu tą merginą. Aš irgi neičiau į relaksui skirtą klubą bet kokiais apatiniais. Norisi parodyti save, savo kūną ir paryškinti tai, ką turi geriausia".
Draugai sutarė važiuoti į, anot Lauros, vieną iš brangiausių Amsterdamo striptizo klubų. Kol nusigavo ten, atėjo vienuolikta valanda, o puse dvylikos klubą jau apsupo policija. "Įsiveržę pareigūnai patraukė tiesiai į šokėjų apartamentus. Tikrino ne tik jų dokumentus, bet ir salėje sėdinčiųjų. Pasą turėjau ištraukti ir aš. Dar reikėjo turėti ir policijoje išrašytą lapą, kuriame būtų nurodyta mano gyvenamoji vieta Amsterdame ir draugo sutikimas, jog jis už mane laiduoja. Tai reiškia, jei neturėčiau pinigų, jis mane išlaikyti. Nei mano draugas, nei aš apie tokį dokumentą nežinojome".
Superseksuali apranga
Vakaras nieko gero nežadėjo. Policininkai įrodinėjo, esą matę merginą šokančią striptizą ant scenos. Pasak jų, įtarinėjimus patvirtino ir superseksuali Lauros apranga (tą vakarą lietuvaitė buvo užsitempusi odinį kombinezoną: apnuoginti pečiai, išryškinta krūtinė ir, anot pašnekovės, "elvyriškas" makijažas. - Aut. past.). "Prieš einant į klubą, pamatęs mane taip apsirengusią, draugas pasakė, jog atrodau pritrenkiančiai ir suabejojo, ar tik nepraras."
Įtikinti pareigūnus Laurai nepasisekė. Kartu su klube šokusiomis striptizo šokėjomis mergina buvo pasodinta į mašiną ir išvežta į nuovadą. "Man dar pasisekė - neatėmė cigarečių. Tačiau numovė žiedus, išvėrė auskarus. Vienintelis auskaras liko liežuvyje - nepastebėjo".
Areštuota kartu su prostitutėmis
Reido metu iš viso Amsterdamo surinktas nelegalia veikla užsiiminėjančias merginas, prieš tai kruopščiai išieškotas ir iškratytas, po šešias sutalpino į kameras. "Kaip vėliau supratau, tai buvo vieta, kur laikydavo sugautus pabėgėlius, deportuojamus į jų šalis. Tą vakarą olandai norėjo apvalyti miestą nuo prostitucija užsiiminėjančių vengrių, rumunių, bulgarių, kurios yra visų venerinių ligų šaltinis. Be to, platina narkotikus ir apvaginėja savo klientus. Šios prostitutės dirbdavo vadinamojoje "tipl" zonoje - savo klientus aptarnaudavo gatvėje arba mašinose".
Lauros kameros draugės - iš kaimyninių šalių: rusė, estė, viena lietuvė, kita iš Vengrijos, o penktoji - nežinia iš kur. Prastai kalbėjo angliškai. Merginoms išsiaiškinti pavyko tik tai, jog angliškai sunkiai kalbėjusioji laukiasi ir ruošiasi tekėti už draugo - ne Olandijos piliečio.
Policijos kieme, kur su kitomis merginomis buvo išvedama parūkyti, Laura susipažino ir su tautietėmis, užsiiminėjančiomis prostitucija Olandijoje. "Į Amsterdamą jos visos važiuoja savo noru. Tikisi gerai užsidirbti. Viena lietuvė net sakė: "Kodėl savo šalyje turiu "dulkintis" už dyką, jei galiu tą daryti užsienyje už pinigus". Visos kameros merginos, išskyrus tą, kuri laukėsi, ir mane, buvo iš "tipl" zonos. Jų amžius nuo 21-erių iki 27-erių".
Kitą dieną merginas po vieną išsivesdavo apklausti, ir jos į kamerą jau nebegrįždavo. Niekas nieko neaiškino. "Pradžioje maniau, kad veda pas advokatą. Bet vėliau paaiškėjo, kad išsiųsdavo namo. Bandžiau reikalautis advokato ir aš. Tačiau greit mane "nusodino". Sakė, jog jis niekuo nepadės".
Kalinės duona
Po paros merginą perkėlė į kalėjimo vienutę. "Į nedidelį autobusiuką sulipom aštuonios. Pervežė į kitą patalpą, kurioje jau sėdėjo viena mergina ir transvestitas. Tas berniukas - toks vargšas. Sėdėjo koją ant kojos susikėlęs ir dejavo, jog badosi apžėlusi barzda, guodėsi, jog policija atėmė plaukus (peruką. - Autor. past.), išvėrė auskarus. Vėliau paaiškėjo, jog tas berniukas "tipl" zonoje padirbėjo tik savaitę".
Visas atvežtąsias patikrino, išieškojo ir po vieną uždarė į kameras. Pasak Lauros, toje kameroje niekas ja jau nebesirūpino. Tik valgyti per langelį įkišdavo. Po pusės paros merginai prasidėjo isterijos priepuolis - negalėjo nieko valgyti, tik gulėjo tampoma traukulių.
Bandė Laura kviestis pagalbos. Sulaukė jos tik po pusvalandžio, mat tuo metu dalino patalynę. Streso, baimės ir nežinios iškamuota Laura dažniausiai miegodavo. "Per dieną atnešdavo 5-6 kartus arbatos arba kavos. Manau, kad į juos dėdavo migdomųjų vaistų, nes natūraliu būdu žmogus šitiek miegoti negali. Gėriau arbatą. Nuo jos traukdavo burną ir labai troškino. Tas miegojimas buvo kažkoks netikras. Jausdavau kiekvieną garsą".
Maitino pakenčiamai - pusryčiai su keliomis rieklėmis duonos, tepamu sūriu ir sviestu, du kartus per dieną sausi daviniai ir pietums - karštas maistas, be prieskonių, nenatūralus.
Draugui paskambinti neleido. "Prašiau kiekvieną dieną. Užrašų knygelę buvau palikusi prie visų savo daiktų, o telefono prisiminti negalėjau - maišiau kelis skaičius. Smegenys nebedirbo. Leido pasiskambinti tik penktadienio vakare - reikėjo, kad atvežtų rūbus prieš skrydį į Lietuvą. Draugas labai nustebo, kad aš dar Olandijoje, nes žiniasklaida pranešė, jog visos merginos iš šalies deportuotos buvo jau trečiadienį".
Viliasi grįžti į Olandiją
Įvažiuoti į Olandiją Laura negalės penkerius metus. Bet tai jos negąsdina. "Yra daug nelegalių būdų. Visus juos išbandysiu".
Lauros mama gyvena Šiauliuose. Tąkart, kai kalbėjomės, į Klaipėdą pas draugus ji atvažiavo tiesiai iš Vilniaus oro uosto. Neskubėjo grįžti namo. Palikau ją sėdinčią ant suoliuko, šiek tiek susitraukusią nuo rudenėjančio oro, tačiau su viltimi grįžti į Olandiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą