Gyvos prekės graudina pirkėjus

Augintiniai

Prekybos centruose besilankantys klaipėdiečiai nuolat susiduria su sukrečiančiais vaizdais, kai zoologijos parduotuvėse, stikliniuose terariumuose, abejingai tyso apatiški šunyčiai ar į narvus netelpa didžiuliai paukščiai.
Dar šiurpesnių vaizdų žmonės prisižiūri turgavietėse, kur gyvūnėlius iš nelegalių prekeivių perka ir iš gailesčio.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos skyrius sulaukia nemažai pranešimų dėl, jų manymu, nehumaniškų gyvūnų laikymo sąlygų prekybos centruose. "Mes reaguojame, tikriname kiekvieną faktą, nes reikia pagrįsti ir įrodyti, ar vienoje ar kitoje situacijoje yra pažeidimų", - sako tarnybos vedėjas Virginijus Gailius.

Kita vertus, nė vienoje miesto turgavietėje nėra vietų, skirtų pardavinėti gyvūnus, tad prekeiviai tai daro nelegaliai. "Tai turi kontroliuoti turgaus administracija. Jeigu prekeivis tik laiko rankose skelbimą, mes negalime jo bausti, nes tiesiogiai jis gyvūnų nepardavinėja. Tarnyba neturi įgaliojimų prašyti jo, kad atidarytų automobilį, ir pareikalauti parodyti, ką jame turi. Taip pat neturime įgaliojimų vykti į oficialiai neregistruotų veislynų savininkų namus daryti kratų. Tai - visuomenės reikalas, piliečiai turėtų apie žiaurų elgesį su gyvūnais arba prekybą jais turguje informuoti Ekologinę policiją", - sakė V. Gailius.

Tuo tarpu "Vakarų ekspreso" žurnalistai patys susipažino su turgaus prekybos specifika: prekeivė siūlė pirkti kelių mėnesių amžiaus išbadėjusį šunytį, kurį moteris parodė pasivedėjusi prie automobilio. Jame iš viso buvo kelios dešimtys išsekusių nuo karščio ir troškulio šunelių, nebeturinčių jėgų net inkšti.

Skundžia konkurentai?

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė yra kategoriškai nusiteikusi prieš tokius prekybos gyvūnais būdus, kurie sukelia jiems stresą.

"Tarptautinė kinologų federacija ir gyvūnų globos asociacijos yra už tai, kad šuniukai ir kačiukai, turintys kilmės dokumentus, į naujųjų šeimininkų rankas patektų tiesiai iš savo gimtųjų veislynų, o ne būtų kraustomi iš vienos vietos į kitą. Parduotuvėse laikomi gyvūnai neturi galimybės pailsėti, jie nuolat ryškiai apšviesti, neturi, kur pasislėpti, kai išvargina dėmesys", - teigė R. Kazlauskaitė.

Ji taip pat mano, kad veterinarijos tarnybos turėtų griežčiau kontroliuoti prekybą gyvūnais ir turguose: "Joks save gerbiantis veisėjas į turgų savo augintinio neneš. Žinia, daug lengviau nubausti močiutę, vedžiojančią bolonę be antsnukio, nei jokių normų nesilaikantį prekeivį."

Tuo tarpu parduotuvių tinklų savininkai ne kartą yra atrėžę, kad Lietuvos įstatymai nedraudžia prekiauti gyvomis prekėmis, šioms stengiamasi suteikti kuo geresnes sąlygas, o skundžiasi tik konkurentai - veislynų savininkai bei turgaus prekeiviai.

Būna ir blogiau

"Nuomonių reiškiama įvairių, gyvūnų globos draugijos gali bartis, bet kiek iš to naudos? Žinoma, jeigu gyvūnas vitrinoje išlaikomas per ilgai, dėl nejudėjimo atsiranda problemų, tačiau pats mačiau, kaip pardavėjos šunis išveda pavedžioti net į lauką arba išleidžia pasimankštinti voljere", - sako biologas Richardas Riškus.

Jis laiko paradoksu, kad žmonės perka gyvūnus ne iš veislynų, kur jie kainuoja kur kas pigiau, bet juos magiškai traukia tai, kas "eksponuojama" vitrinose.

"Kita vertus, jeigu žmonės už gyvūną moka tokius didelius pinigus, gal jo paskui į gatvę neišmes. O zooparduotuves galima būtų peikti nebent dėl to, kad terariumai per ankšti ir juos reikėtų geriau ventiliuoti. Tačiau Italijos, Ispanijos parduotuvėlėse sąlygos - artimesnės inkvizicijai, ten gyvūnai laikomi sugrūsti į dar ankštesnius narvus ir nesilaikoma jokios higienos", - sakė biologas.

Gyvūnus "įkalina" kaina

Jūratė Daugmaudienė, gyvūnų mylėtoja, savo namuose laikanti ne vieną jų rūšį, pirmiausia akmenėlį mestų į pirkėjų daržą: "Esu nusivylusi šių nepasirengimu. Nusipirkti, tarkime, paukštį trunka 15 minučių, o jis namuose turėtų gyventi 20-30 metų kaip visateisis šeimos narys. Paprastai žmonės būna neparengę tinkamos erdvės įnamiui, nepasidomėję, kaip jį prižiūrėti, o paskui skundžiasi, kad gyvūnas skursta ir netrukus nugaišta."

Apie zooparduotuves ji taip pat turi savo nuomonę: "Kokie laimingi tie paukščiai, kurie atvyko neapsirgę kelionėje ir kuriuos greitai nuperka. Stebiu rinką - paprastai paukščiai parduodami labai aukštom kainom. Šiuo metu brangiausia mieste papūga ara, kainuojanti apie 18 000 litų, parduotuvėje gyvena jau dvejus metus - nedideliame narve, kur jos uodega netelpa ir ji negali apsišvarinti. Metus ir pusantrų metų parduotuvėse "išsėdi" ir smulkesni paukščiai".

Pokalbininkė pabrėžė, kad ir namuose paukščiai būna laikomi ankštai bei kenčia nuo depresijos ar šeimininko abejingumo. O štai zooparduotuvėje gyvenanti ara esą labai prisirišusi prie vienos pardavėjos, kuri iš širdies ja rūpinasi.

Gelbėtojo genas

Pašnekovei labai gaila šiaurietiškų veislių šunų, kuriems "akvariumuose" išties per karšta.

Paprastai šunys atvežami iš Lenkijos ir Baltarusijos, ten nupirkti pigiai, ne geriausios būklės, tad esą nenuostabu, kad jie drykso nusilpę po ilgo transportavimo ir kratymo.

"Pažįstu moterį, kuri net neketino auginti šuns ir neturėjo 1 800 litų jam nupirkti, bet per vargus juos surinko, kad šį "išlaisvintų". Daugelyje mūsų kirba "gelbėtojo genas", ir žmonės nesikreipia į kinologų klubus, neieško šuns veislynuose, o perka juos krautuvėje iš gailesčio", - sako J. Daugmaudienė.

Tas pats esą vyksta ir turguje, o tenykščiai prekeiviai daug žiauriau elgiasi su gyva preke, nes jiems svarbūs tik pinigai - kalytes kergia net po dukart per metus, jas paverčia "gimdymo mašinomis", nepaiso, kad atsiveda leisgyvius, apsigimusius palikuonis. Parduoda didžiųjų veislių šunis, kai šie tebūna mėnesio amžiaus, ir tikina, kad bus mažyčiai. Tad vėliau žmonės dičkiais tiesiog atsikrato.

"Ir niekaip nesuprantu, kodėl turguje nėra "Nuaro" reklamų, tik skalambijama, kad ten visi šunys - sergantys. "Nuaras" apie 70 proc. šunų užmigdo, o juk "gelbėtojai" galėtų juos pasiimti, skiepytus ir sterilizuotus, ir džiaugtis, kad gyvenime padarė gerą darbą. Tuomet ir turgaus prekeiviai išnyktų", - galvoja J. Daugmaudienė.

Ivona ŽIEMYTĖ