Į restauruojamą dvarą sugrįš prakilnūs dvasios pokyliai

Paveldas

"Sulaukėme didžiulės geros valios žmonių paramos, todėl tikiu, kad dvaras susigrąžins pirmykštę išvaizdą ir šimtametes tradicijas po savo stogu telkti Žemaitijos šviesuomenę", - sakė Telšių rajono Pavirvyčio dvaro savininkas Valdemaras Michalauskas.

"Vienas iš motyvų prikelti buvusią dvaro šlovę buvo tai, kad dokumentuose nurodyta, jog vienas iš senesnės kartos ponų dalį valdos buvo pardavęs svetimiems žmonėms. Toks moralinis nuopuolis sulaukė giminės pasmerkimo, ir mano garbės reikalas buvo neatiduot išlikusio dvaro kokiems vertelgoms, o jį prikelt" - sakė V. Michalauskas, vienintelis buvusių dvaro šeimininkų palikuonis, kuriam 1991 metais sugrąžinta Pavirvyčio dvaro sodyba su aplinkine valda.

Dvaras visais laikais buvo galingos traukos epicentras, kur telkėsi žymūs tautos inteligentijos atstovai, mokslo žmonės: kalbininkas Laurynas Ivinskis čia ištisas vasaras mokydavo vaikus žemaičių kalbos, lankydavosi įžymus oftalmologas Avižienis, rašytojos Petkevičaitė-Bitė ir Šatrijos Ragana. Prezidento Kazio Griniaus sūnus Kazys, 3-iosios karo apygardos viršininkas, gerai mokėjo prancūzų kalbą, kuri Lietuvos gimnazijose buvo pagrindinė užsienio kalba, todėl šios jis čia mokė Žemaitijos jaunuomenę.

Darbų pradžia

Po visu pastatu glūdintys gilūs arkiniai mūro rūsiai būdingi tik šiam vieninteliam mediniam dvarui.

Šiuo metu Telšių rajone yra išlikę 6 mediniai dvarai, o prieš pusę amžiaus jų buvo net 40. 200 metų amžiaus unikalus medinis klasikinės architektūros Pavirvyčio dvaras iro ir nyko, kol Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas parengė restauravimo projektą.

"Sovietmečiu niokojamas ir pertvarkomas dvaras išlaikė autentiką ir nesugadintą fasado struktūrą, tačiau darbų yra labai daug. Iš pradžių savininkas prašė tik sutvarkyti stogą, tačiau pamatėme, jog smunka sienojai, perdangos ir visas dvaras yra katastrofiškos būklės", - sakė Klaipėdos bendrovės "Pamario restauratorius" direktorius Aldas Kliukas.

Per tris mėnesius, iki bulviakasio, planuojama sutvarkyti medines konstrukcijas bei perdangas, stogą. Paskui laukia interjero rekonstrukcija. Restauratorius nustebino įspūdingi gilūs, raudonom plytom po visu pastatu išmūryti rūsiai. Tokių kituose mediniuose dvaruose jiems neteko matyti.

Atstatymo darbai kainuos apie pusę milijono litų, dalį investicijų žada grąžinti valstybė. Šiuo metu protėvių sodybos atkūrimą remia savininko sūnus Mažvydas, Sorbonos universiteto teisės mokslų daktaras ir advokatas, šiuo metu gyvenantis Paryžiuje.

Atgal į praeitį

Vieno seniausių ir gražiausių Žemaitijoje Pavirvyčio dvaro fasadą puošia grakščios kolonos.

Išleidęs knygą apie poeto Prano Lemberto gyvenimą "Gėrio šviesa", šiuo metu Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkininko leitenanto Kleopo Mykolo Michalausko ir dvarininkaitės Izabelės sūnus Valdemaras, Pavirvyčio dvaro šeimininkas, rašo prisiminimų knygą.

Atėjus sovietams, V. Michalausko tėveliai buvo ištremti į Sibirą prie Laptevų jūros. Iki šiol mįslė, kokio stebuklo dėka tėvui pavyko įkalbėti ešelono vadą išleisti iš vagono devynmetį jo sūnų, dėl sugipsuotos kojos negalėjusį vaikščioti. Kurį laiką Valdemaras glaudėsi pas gimines, po to šešetą metų gydėsi Kauno sanatorijoje kaulų tuberkuliozę, ir atkakliai kibo į mokslus. Baigęs vidurinę iškart tapo gimtosios kalbos mokytoju, ir dabar, kai vyksta klasės draugų susitikimai, jam keista, kad metais ar dvejais jaunesni žmonės į jį kreipiasi: "Auklėtojau..."

Ponas Valdemaras kurį laiką mokytojavo Klaipėdos Donelaičio mokykloje, todėl jam uostamiestis labai brangus. Vėliau Leningrade studijavo anglų kalbą. Pavirvyčio dvare ponas Valdemaras visada jautėsi savas, nes hitlerininkams okupavus Klaipėdą, buvęs dvaro ūkvedys Vilius Bendžius, vengdamas patekti į vokiečių kariuomenę, atvyko į dvarą ir čia apsigyveno.

Pono Valdemaro tėvas mirė tremtyje, motina sugrįžo į gimtinę paralyžiuota, susitiko su sūnumi, bet netrukus mirė.

Per tris mėnesius, iki bulviakasio, restauratoriai planuoja sutvarkyti medines konstrukcijas bei perdangas, stogą.

Istorija

XVIII a. pradžioje statytas ir mūsų dienų sulaukęs architektūrinę vertę turintis dvaras priklausė didikams Šemetoms.

Po 1812 m. Napoleono žygio į Rusiją iš Šiaulių į Telšius su daliniu jojęs leitenantas Druvė susirgo. Prancūzas įsimylėjo jį slaugiusią dvaro šeimininko Šemetos dukrą Mortą ir ją vedė. Žmoną išsivežė į Pranzūziją, tačiau vėliau grįžo ir perėmė jos tėvų ūkį.

Manoma, kad dvaro menėje buvo altorius, čia vyko pamaldos už 1863 m. sukilimo dalyvius.

Vienas garsesnių Druvių šeimos asmenybių, dvarininkaitis Antanas Ričardas Druvė (1865-1919), mokydamasis Peterburgo Nikolajaus kavalerijos mokykloje, artimai draugavo su Karlu Gustavu Emiliu Mannerheimu, istorijoje žinomu kaip Suomijos maršalas, kariuomenės vadas, o po II pasaulinio karo - ir Suomijos prezidentas.

A. R. Druvė žuvo, išėjęs iš namų pasikalbėti su sodybon užklydusiais maisto ieškančiais raudonarmiečiais, kurie jį nušovė. Vietos kapinėse išlikęs jo kapo kryžius.

Dvare sukauptą didžiulę meno kolekciją, kurią pavyko išsaugoti I pasaulinio karo metais, 1940 m. rusų kareiviai išsivežė nežinoma kryptimi.

Ivona ŽIEMYTĖ