"Vakarų ekspresas" ne kartą rašė apie rūpesčius, su kuriais susiduria darbo per privačias agentūras ieškantys žmonės, buvo išklausytos ir įdarbinimo paslaugas teikiančios firmos. Paskutiniajame, antradienį išspausdintame straipsnyje "Agentūra "Fortena" paėmė pinigus, o paslaugos nesuteikė" ieškota, kas prižiūri ar kontroliuoja tarpininko vaidmenį tarp darbdavio ir bedarbio atliekančių agentūrų veiklą. Paaiškėjo, kad niekas Lietuvoje tuo neužsiima.
Į publikaciją iškart sureagavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, beje, per agentūrų "globėjo" paiešką nukreipusi mus į Ūkio ministeriją. "Atsibudusi" pasiūlė temą pratęsti, kadangi jų ministerijoje šia kryptimi vis dėlto dirbama. Į "Vakarų ekspreso" klausimus atsakė Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vedėjas Leonas Perkumas:
- Kaip ministerijoje komentuojama bendra situacija?
- Privačios agentūros veikia visiškai laisvai. Mes nežinome net jų skaičiaus. Jos neprivalo teikti kam nors informaciją apie savo veiklą. Buvo mėginta tą veiklą reguliuoti, 1996 metais patvirtintos tam tikros taisyklės dėl tarpininkavimo paslaugų licenzijavo, bet, kadangi ėjo kalba apie verslo sąlygų liberalizavimą, šito buvo atsisakyta. Šiandien juridinės teisės kištis į jų veiklos procesą neturim.
Matom, kad dauguma įdarbinimo įmonių siekia siaurų komercinių tikslų, neatsakingai spaudoje reklamuoja savo galimybes, kartais pasinaudoja ir darbo netekusių gyventojų pasitikėjimu. Pasitaiko ir atviro žmonių apgaudinėjimo, bet čia daugiau ekonominės policijos reikalas, nes už paslaugas sumokėjusiam žmogui reikia tas paslaugas ir suteikti. Kol kas visus tuos neigiamus dalykus tik fiksuojame. Kaip reguliuoti, mechanizmo dar neturime.
- Tačiau kažką daryti ruošiatės?
- Esame užsibrėžę eiti civilizuotu keliu, mėginsime šią veiklą reguliuoti civilizuotai, kaip Vakarų pasaulyje. Yra Tarptautinė darbo organizacijos konvencija, kuri reguliuoja privačių įdarbinimo agentūrų veiklą. Iškilo būtinumas tokią konvenciją ratifikuoti ir Lietuvoje.
Pagal konvecijos reikalavimus, asmenys, kurie tokia veikla užsiima, privalo turėti tam tikrų žinių toje srityje. Pas mus šito tikrai nėra. Užrašo, tarkim, metalo laužo surinkimas, prekyba kažkuo, ir šalia atsiranda įdarbinimo tarpininkavimas. Visiškai neturima supratimo. O juk bedarbiai - specifinė gyventojų grupė. Dalis ieško pakeisti darbą į geresnį. Tai - natūralu. Reikia turėti tam tikrų įgūdžių, pasiruošimą teikti kokybiškas paslaugas, tenkinti tų klientų reikalavimus. Mes pastebėjome, kad agentūros kartais neturi tiesioginio ryšio su darbdaviais, ima informaciją iš laikraščių, valstybinės darbo biržos, kuri yra parduodama žmonėms, kaip agentūros. Mums žmonės dėl šito ne kartą skundėsi. Vienintelis kol kas instrumentas - ekonominė policija. Sakom, reikėjo sudaryti sutartį.
Teisinės, darbo teisės, psichologijos ir kitokios žinios - ne viskas. Su žmogumi, kuris netenka darbo, reikia mokėti kalbėti. Čia kaip gydymo įstaiga: negalima su bedarbiu elgtis kaip su paprastu klientu, kuris perka batus.
- Privati agentūra su valstybine darbo birža draugaus ar ...?
- Privačios įdarbinimo agentūros gali dirbti lygiagrečiai su valstybinėmis darbo biržomis ir jas papildyti. Žmogus turi teisę pasirinkti. Privačios įdarbinimo agentūros gali sau atrasti ir nišą. Pavyzdžiui, siūlyti trumpalaikių darbų ar norintiems padirbėti vakarais bei papildomai. Valstybinėse darbo biržose, kurios paprastai siūlo darbdavių registruotas darbo vietas, tokių darbų paieškai kartais nelieka laiko. Kita niša - pavyzdžiui, ką tik įsikūrusi įmonė pageidauja gero buhalterio. Darbo dirža mėgina surasti iš savo kontingento, bet juk yra žmonių, norinčių keisti darbą.
Konvenciją ratifikavus stengsimės, kad privačios agentūros dirbtų kartu su valstybinėmis darbo biržomis, viena kitą papildytų. Nežiūrėtų viena į kitą kaip į nepatikimą kompanioną. Visi turi dirbti civilizuotai.
- Kodėl ratifikavimas delsiamas?
- Yra vienas ginčytinas momentas. Iš bedarbių privačios įdarbinimo agentūros neturėtų imti pinigų. Žmogus yra netekęs darbo. Valstybės pareiga užtikrinti, kad bedarbis iš valstybinių įdarbinimo įstaigų nemokamai gautų paslaugas ir tam tikrą pagalbą - bedarbio pašalpą. Privačios įdarbinimo agentūros to nedaro. Jei darbdaviui reikia žmogaus, už tai jis ir sumoka, kadangi jam nebereikia jo parengti, gauna kvalifikuotą darbuotoją. Tarkim, man reikia trijų specialistų elektrikų. Agentūra suranda - prašau. Darbdavys agentūrai sumoka. Taip yra civilizuotame pasaulyje.
Ruošiantis ratifikavimui, suabejojo kai kurios organizacijos. Nenoriu įvardinti. Daugiausia - darbdaviai. O kodėl man mokėti, klausia, kai aplink tiek bedarbių, užtenka šūktelėti gatvėje ir apipuls mane. Bet tie gerų darbininkų laikai po truputį praeina. Tarp bedarbių yra ir "profesionalų" bedarbių, praradusių darbo įgūdžius, praradusių norą ar gebėjimus dirbti. Perspektyvus ir rimtai galvojantis darbdavys bet ko iš gatvės neims - reikia žmogaus, atrinkto, galbūt, praėjusio kažkokius testus. Jam pačiam to daryti nereikia, tą gali padaryti įdarbinimo agentūra - parinkti pagal visus reikalavimus, ir jis turi sumokėti už tą paslaugą. Darbdavius stabdo, kad reikės mokėti, o profsąjungos mus palaiko. Bet, atrodo, reikalai pakrypo į gerąją pusę, liko formalumai, teiksim Vyriausybei pasiūlymus dėl konvencijos ratifikavimo.
- Sulauksite reakcijos.
- Tai nebus apynasrio uždėjimas verslui. Teks įvesti licenzijavimą, nes kaip kitaip patikrinsi įdarbinimo įmones - savivaldybė to padaryti nepajėgs. Čia irgi reikia specifinių žinių. Manau, reikalavimai bus minimalūs. Tarkim, turėti patalpas, informacijos, iš kur jos gauti. Kadrai? Labai svarbu. Gal bus ieškoma galimybių surengti kursus, pasitelkiant Lietuvos darbo biržą. Yra dėstytojų, rengiančių personalą valstybinėms darbo biržoms. Gali būti, kad praeis kai kam ir noras tokia veikla užsiimti. Pamatys, kad nėra taip lengva, pinigai nebyra iš dangaus.
Kiekvienoje srityje profesionaliam darbui reikia pasirengimo. Kurie galvoja, kad čia lengva ranka gali paimti pinigus, turės susimąstyti. Kita vertus, privačios agentūros paslaugos gali būti ir kokybiškesnės, nei valstybinės įdarbinimo įstaigos. Sveika konkurencija gerai. Yra prošvaisčių, kad laikas, kai privačios ir valstybinės dirbs ranka rankon, žmonių labui, ateis.
- Prašom bent apytikriai įvardinti datą.
- Šiam pusmetyje tikrai esame pasirengę tai padaryti - ratifikuoti minėtą konvenciją. Bus aptarta bendradarbiavimo su valstybinėmis darbo biržomis tvarka, licencijavimo taisyklės su tam tikrais reikalavimais. Stengsimės supažindinti su darbo specifika giliau, kad be išmanymo nepultų. Norim prijaukinti tą laukinę veiklą, paversti ją civilizuota.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą