Interviu su Rasa Budbergyte: Kada atsirastų noras mokėti mokesčius?

- Gausime, tačiau kuo arčiau esame BVP, tenkančio vienam gyventojui, nustatytos minimalios ribos, tuo labiau mažėja finansavimas. Panašu, kad po 2020 m. gausime mažiau nei iki šiol. Tiesa, tik 2018 m. Europos Komisija svarstys, koks tas finansavimas bus.

Gaila, kad iš ES lėšų mes tik 12 proc. investavome į ekonominės infrastruktūros kūrimą. Prioritetas turi būti ne kultūros namų ar baseino pastatymas, o darbo vietų kūrimas. Nes emigruoja jau nebe tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, net pensininkai. Viešasis sektorius, kuris yra labai išsiplėtęs, naujų darbo vietų nebekuria. Kuria tik verslas, o į jį Lietuvoje žiūrime labai nepagarbiai. Mes galvojame, kad verslininkai yra blogis, nes moka labai mažus atlyginimus, per mažai investuoja į socialiai orientuotą politiką. Tačiau labai dažnai taip elgiasi todėl, kad ir jiems yra labai sunku.

- Sakėte, kad kapitalas per mažai apmokestintas. Jei apmokestintumėte labiau, ar verslininkams tai nebūtų pretekstas, o gal net ir rimtas argumentas, mokėti dar mažesnes algas?

- Aš nesakau, kad reikia padidinti pelno mokestį. Sakau, kad yra labai daug agresyvaus planavimo pavyzdžių, kai mokestiniai sukčiai, pasinaudodami agresyvaus planavimo mokesčių schemomis, išvengia apmokestinimo. Tai nėra normalu. Todėl nesakau, kad reikia padidinti mokesčius verslui. Sakau, kad reikia užkirsti kelią mokestiniams sukčiams.

- Ar neatrodo, kad biudžeto išlaidas būtų galima apkarpyti sumažinus pernelyg išpūstą valstybės valdymo aparatą? Gal reikėtų jį peržiūrėti? Juk gyventojų skaičius proporcingai mažėja daug sparčiau nei valdininkų. Mokyklų finansavimas priklauso nuo moksleivio krepšelio dydžio: kuo mažiau mokinių, tuo ir krepšelis bei finansavimas mažesnis. Gal ir valstybės tarnautojų atlyginimų fondas turėtų priklausyti nuo sąlygiškai aptarnaujamų žmonių skaičiaus?

- Sutinku, kad lyg ir turėtų būti kažkokia priklausomybė, kažkoks santykis tarp viešojo sektoriaus dydžio bei gyventojų skaičiaus. Planuodami 2017 m. biudžetą jau 5 proc. mažiname valdymo išlaidas. Deja, tie 5 proc. tesudaro 8 mln. eurų. Galvodami, kaip pasiekti nedeficitinį 2017 m. biudžetą, svarstome, kad gal ir daugiau valdymo išlaidas reikėtų sumažinti. Vyriausybė imasi visų priemonių, kad neleistų didinti etatų skaičiaus. Tačiau, matyt, reikia radikalesnių sprendimų. Padaryti analizę, reviziją, kokios programos yra netinkamos, yra labai sunku. Mano nuomone, pats efektyviausias metodas, kurį naudoja ir kitos valstybės, - liepti asignavimų valdytojams 5 proc. susimažinti išlaidas, bet patiems pasirinkti, kaip tai padaryti. Nes tikrai turime ir per daug programų, ir per daug valstybės tarnautojų. Jie galėtų dirbti efektyviau. Be to, jei valstybės tarnautojų liktų mažiau, jie gautų didesnius atlyginimus ir būtų labiau motyvuoti.

- Kodėl pirmiau algos buvo atkurtos politikams, teisėjams ir kitiems, vėliau simboliškai padidintos kultūros darbuotojams, mokytojams iki šiol negrąžintos?

- Matyt, lengviau pirmiausiai algas atkurti tiems, kurių yra mažiau. Aišku, tai tik mano nuomonė, negaliu atsakyti, kodėl tuo keliu buvo nueita. O dėl mokytojų atlyginimų didinimo - mes tam esame numatę lėšas kitų metų biudžete. Tačiau pripažinkime, kad mokytojų yra per daug, mokyklų tinklas iki šiol neoptimizuotas. Dar kai buvau valstybės kontrolierė, 2008 m. Valstybės kontrolė atliko mokyklų optimizavimo auditą ir jau tuomet buvo aišku, kad tinklą reikia optimizuoti, jei norime mokytojams mokėti normalias algas. Tačiau tai iki šiol nepadaryta, nes sprendimus dėl mokyklų uždarymo turi priimti savivaldybių tarybos, bet vietos politikai dėl to tarpusavyje nesusitaria.

- Gal mūsų biudžetas nebūtų toks problemiškas, gal žmonės ne taip nenoriai mokėtų mokesčius, jei matytų, kad su pinigais elgiamasi atsakingiau? Juk dabar visi mato: nacionaliniam stadionui išleidome 100 mln. litų - stadiono nėra, pinigų irgi nebėra, SGD terminalą pasistatėme brangesnį ir didesnį, nei buvo mums reikalingas, saulės energetikos plėtrą iš pradžių skatinome pinigais, o paskui mokėjome verslininkams kompensacijas, kad jie tos saulės energijos nebegamintų, mokyklas renovuojame, o paskui tas pačias mokyklas uždarome...

- Tai yra asmeninės atsakomybės nebuvimo klausimas. Ypač valstybės sektoriuje tos atsakomybės trūksta. Tai - neūkiškas, nepragmatiškas, nešeimininkiškas požiūris. Ministrai yra asignavimų valdytojai, Valstybės investicijų programoje turintys savas programas. Finansų ministrė ir net premjeras čia turi labai mažas galias. Ministrai už investicinius projektus yra atsakingi. Ir tie nauji projektai vis pradedami, nors dar nebaigti senieji. Senųjų projektų užkonservavimas, užtęsimas labai daug kainuoja, nes kiekvienais metais kaštai labai auga. Atsakingumo prieš žmones turime pernelyg mažai.

- Prieš du mėnesius Lietuvoje atsidarė pirmosios „Lidl“ parduotuvės. Žmonės to labai laukė, nes tikėjosi mažesnių kainų. Ar jums jau teko ten apsilankyti? O gal mažesnės kainos ministrei nėra aktualios?

- Apsiperku visuose Lietuvos prekybos tinkluose. Beje, ir „Lidl“ esu buvusi, tačiau nepamačiau jame jokių stebuklų. Nuvažiavau specialiai, kad pažiūrėčiau, ką jie siūlo, kokios yra kainos. O kainos Lietuvos „Lidl“ yra tikrai didesnės nei Vokietijos „Lidl“, kuriuose ne kartą esu buvusi. Lietuvos „Lidl“ nėra jokio stebuklo. Aš paragavau jų produktų ir nepatiko. Tačiau apmaudu, kad žmonės turi juos pirkti, nes kainos mūsų prekybos tinkluose yra labai aukštos. Taip tikriausiai yra dėl to, kad mes šešėlyje turime labai daug pinigų, kuriuos žmonės gali išleisti pirkdami už didelę kainą. Ir, aišku, mūsų antimonopolinė veikla yra nepakankamai efektyvi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“