Lapkričio 9 d. nuo ankstaus ryto Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai pradėjo dirbti pagal sustiprintą sienos apsaugos režimą. Vieni šaltiniai teigia, jog iš Estijos nacionalinio interbiuro Lietuva gavo pranešimą, jog JAV žvalgybos institucijos perspėjusios Vokietiją apie galimą teroro aktą lapkričio 9-11 dienomis viename iš Vakarų Europos uostų. Keleiviniame laive galinti būti susprogdinta autotransporto priemonė. Tokia žinia gauta penktadienį.
Klaipėdos uoste imtasi visų atsargumo priemonių. Buvo sutelkti visi Pakrančių apsaugos rinktinės rezervai, pasitelktas specialiosios paskirties būrys, budintis ir dieną, ir naktį, kinologai. Ypatingas dėmesys buvo skirtas keltams. Ieškota kokį nors įtarimą galinčių sukelti asmenų, tikrintas bagažas, autotransporto priemonės, tačiau nieko įtartina nepastebėta. Nei uosto, nei keltų darbas dėl to nė kiek nesutriko. Pakarančių apsaugos rinktinės vadas Sigitas Černeckis "Vakarų ekspresui" vakar po pietų teigė, jog sustiprinta sienos apsauga dar neatšaukta, nes negautas toks Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado įsakymas.
Vakar Klaipėdoje besilankantis VSAT štabo atstovas Artūras Čeida duodamas interviu "Vakarų ekspresui" apie Baltijos jūros šalyse įkurtų nacionalinių jūros sienos apsaugos koordinavimo centrų, kurių ekspertai kaip tik šiuo metu lankosi Klaipėdoje, svarbą, sakė, jog būtent per nacionalinių koordinavimo centrų sistemą praėjo tokia informacija, kad į vieną Europos valstybių gali įplaukti laivas, kuriame yra bomba. Pasak A. Čeidos, blogai, kad ta informacija buvo labai nekonkreti, tačiau geriau tokia, nei jokios. VSAT ėmėsi tam tikrų veiksmų, sustiprintas patikrinimas ir uoste stovinčių laivų. Beje, Pakrančių apsaugos rinktinė turi šunų, specialiai apmokytų ieškoti sprogmenų. Pasak VSAT atstovo, aliarmas dar neatšauktas, nesivadovaujama nurodytu laiku, ketinama padirbėti ilgiau prisimenant įvykius Maskvoje ir Niujorke.
Kova su nusikalstamumu jūroje
Baltijos jūroje kovojant su nelegalia migracija, kontrabanda, narkotikų gabenimu ir apskritai su organizuotu nusikalstamumu susidurta su sunkumais. Pavienių Baltijos šalių kova teigiamų rezultatų nedavė. 1996 m. Švedijoje susitiko Baltijos jūros valstybių užsienio reikalų ministrai. Suomija pasiūlė surengti specialią konferenciją šiuo klausimu visų Baltijos šalių sienų apsaugos tarnybų vadovybėms. 1997 m. gegužės 26-27 d. įvyko pirmoji dešimties Baltijos jūros šalių konferencija Suomijos pasienio apsaugos tarnybos štabe. Jos metu susitarta plėsti Baltijos regiono sienos apsaugos ir kitų atitinkamų institucijų bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, kontrabandai, kitiems nusikaltimams, susijusiems su valstybės sienos apsauga.
Kiekviena iš Baltijos jūros šalių savo pasienio tarnyboje įsteigė nacionalinį jūros sienos apsaugos koordinavimo centrą. Vienos valstybės centras yra skiriamas pirmininkauti visus metus ir jis koordinuoja visų Baltijos jūros regiono nacionalinių centrų veiklą. Šiemet pirmininkauja Lenkija. Kai kurie šaltiniai teigia, jog informaciją apie laivą su bomba pranešė būtent Lenkijos koordinavimo centras. Beje, kitais metais pirmininkaus Lietuvos, 1999 m. gruodžio 28 d. Pakrančių apsaugos rinktinėje įkurtas nacionalinis jūros sienos apsaugos koordinavimo centras. Pasak jo viršininko Sigito Duobos, kai buvo įkurti tokie centrai, dabar pasieniečiai gali stebėti laivą nenutrūkstamai per visą Baltijos jūrą.
Minėti centrai keičiasi operatyvine informacija apie padėtį Baltijos jūroje. Kiekvienai šaliai yra priskirta atsakomybės zona Baltijos jūroje, kurioje stebimi laivai. Visi duomenys surenkami ir platinami per pagrindinį koordinavimo centrą. Visų 10 šalių nacionaliniai koordinavimo centrai turi įkurtą bendrą informacinę sistemą, kurios pagrindinis serveris yra Suomijoje. Žinoma, susipažinimas su šia informacija prieinamas tik nedaugeliui pareigūnų. Ši informacijos linija yra apsaugota.
Kasmet nacionaliniai centrai dalyvauja pratybose, kurių metu yra tikrinamos ryšio linijos. Vienas iš tikslų esant kokiai nors ekstremaliai situacijai, sakykime, kaip kelto "Estonija" katastrofa, būtina operatyviai keistis informacija. Keitimasis informacija labai praverčia ir kovojant su nusikalstamumu jūroje. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje pasieniečiams įtarimą sukelia koks nors laivas, tačiau pagal šioje šalyje galiojančius įstatymus jis negali būti tikrinamas, informacija perduodama tai šaliai, kurioje tai galima padaryti. Prieš porą metų Lietuvoje gavus informaciją iš Vokietijos buvo sulaikytas didelis kiekis kontrabandinių cigarečių, du kartus buvo sulaikyti asmenys su suklastotais pasais. Taigi, jeigu Lietuvos laivas kurioje nors valstybėje pažeidžia kokius nors įstatymus, yra buvęs sulaikytas su kontrabanda ir pan., prieš jam atplaukiant į Klaipėdos uostą čia jau turima visa informacija apie jį.
A. Čeidos teigimu, laivų stebėjimas jūroje, surinkta informacija apie juos ateityje leis ir Lietuvos pasieniečiams supaprastinti laivų tikrinimo procedūras. Kol kas jie dar tikrina kiekvieną laivą. Švedai kiekvieno laivo jau netikrina.
Dalinamasi patirtimi
Šiuo metu yra atvykę ekspertai A. Stockas, A. Zalitis, R. Schuh-Furstenbergas iš Latvijos, Estijos, Vokietijos. Jų veikla yra susijusi su nacionaliniais koordinavimo centrais. Jie atvyko pirmadienį, išvyks penktadienį vakare. Svečiai lankėsi Pakrančių apsaugos rinktinėje, bus supažindinti su sienos su Rusija, Lenkija ir Baltarusija apsauga. Tai planinis vizitas siekiant pasidalinti patirtimi, susipažinti su kitų valstybių sienos apsauga, užmegzti glaudesnius ryšius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą