Ir moteris teks varyti į gatvę

Ieško aplinkkelių

Rugsėjį Lietuva su dar septyniomis (Didžioji Britanija, Olandija, Malta, Latvija, Estija, Švedija ir Vokietija) ES šalimis pasirašė laišką EK, kuriame prieštarauja privalomų kvotų moterims įvedimui įmonių valdybose.

Tačiau Komisijai neigiamas atsakymas netinka. Siekdami perkalbėti mūsų politikus, į Lietuvą ėmė veržtis EK nariai. Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje apsilankė EK Teisingumo direktorato lygybės skyriaus vadovas Andresas Štainas (Andreas Stein).

Seimo komiteto narius jis bandė įtikinti, kad kvotos didžiųjų bendrovių valdybose labai reikalingos.

Jas siūloma įvesti didelėse įmonėse, kurios savo akcijomis prekiauja akcijų biržose. Jei toks pasiūlymas būtų priimtas, įmonių valdybose bent 40 proc. ne vykdančiųjų narių (direktorių konsultantų) turėtų būti nedominuojančios lyties atstovai. Taisyklė galiotų ir privataus, ir valstybinio kapitalo įmonėse.

ES narės dėl pasiūlymo turi apsispręsti per 8 savaites (iki 2013 metų sausio 15 dienos). Seimo Žmogaus teisių komitetas šį klausimą spręs jau šiandien. „Respublika“ aiškinosi, kaip balsuos komiteto nariai.

Dauguma nepritaria

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas sakė, kad dar nėra tiksliai apsisprendęs, kaip balsuos komiteto posėdyje. „Visų nuomonių išklausysime. Išklausėm A. Štaino, išklausysim Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ministerijų ir priimsim sprendimą“, - sakė jis.

Vis dėlto parlamentaras prisipažino, kad EK siūlymo naudingumas jam kelia abejonių.

„Ta stebėtojų taryba akcinėse bendrovėse paprastai renkasi kartą per metus. Man kelia abejonių, kokią ji įtaką darys įmonių valdymui“, - sakė jis.

Tačiau ar tokių klausimų svarstymas Europos ir Lietuvos parlamentuose nėra laiko ir lėšų švaistymas? Seimo narys pripažino, kad dėtis nėra kur - pasiūlymus dėl direktyvų būtina apsvarstyti.

„Jie siūlo, kad turi būti 40 proc. ir taškas. Tik aš galvoju, kad valstybė pati turi priimti sprendimą, o ne Europos Sąjunga ar Europos Komisija“, - sakė L. Talmontas.

Pastangos užtrunka

Komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas ketina nepritarti EK siūlymui dėl kvotų: „Jei tokios kvotos būtų patvirtintos, tai taptų pretekstu reikalauti ir kitų kvotų, kad būtų proporcingas atstovavimas“.

Tik ar Lietuvos nuomonė ES yra pripažįstama? Kodėl parlamentarus EK nariai bando perkalbėti, jei oficiali Lietuvos pozicija jau buvo išdėstyta 8 ES šalių pasirašytame laiške?

M. Adomėnas tikino, jog parlamentarai deda visas pastangas, kad Lietuvos pozicijos ES būtų labiau paisoma.

„To turi būti siekiama per mūsų išrinktus atstovus Europos Parlamente. Nuolat kalbamės su jais. Stengėmės įtvirtinti principą, kad į valstybių vertybinį gyvenimą nebūtų kišamasi“, - kalbėjo M. Adomėnas. Paklaustas, kodėl šios pastangos neduoda rezultatų, parlamentaras pasiteisino, kad pastebimiems rezultatams reikia laiko. „Europos Parlamentas yra daug lėčiau veikianti institucija nei Lietuvos Seimas. Reikia derinti su EK, su Europos Vadovų Taryba. Tik po daug metų procesas pasimato“, - išsisukinėjo M. Adomėnas.

Lenkiame vidurkį

Seimo narė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė prisipažino, kad būdama Seimo naujoke nedrįsta reikšti pozicijos balsuodama.

„Nuomonė tikrai ne už, bet tikriausiai susilaikysiu. Kadangi esu nauja, tik mėnesį Seimo narė. Neskubu priimti sprendimų, kur nesu tvirtai įsitikinusi, todėl geriau tokiais atvejais susilaikau“, - paaiškino R. Šalaševičiūtė.

Tiesa, jos nuomone, moterų mažumos problema Lietuvoje nėra tokia aktuali kaip kitur: „Lietuva ES kontekste tuo klausimu atrodo neblogai (Lietuvos moterys, 2012 metų duomenimis, sudaro 15 proc. stambiausių įmonių verslo valdybų narių, t.y. 5 kartus daugiau nei ES vidurkis - 3 proc., - red. past.)“.

Beje, kovą EP priimtoje rezoliucijoje buvo siūloma apsvarstyti privalomas kvotas ne tik įmonėse, bet ir politikoje.

R. Šalaševičiūtė sako, kad privalomo moterų skaičiaus nustatymas nacionaliniuose parlamentuose jai nepriimtinas. „Rinkimai - tautos valios išraiška. Kaip galima tai iškraipyti?“ - svarstė parlamentarė, tačiau pripažino, kad kvotos partijose jai atrodo normalu. „Mūsų partijoje (socialdemokratų - red. past.) yra 30 proc. kvota moterims. Tiek partijos sąrašo narių turi sudaryti moterys“, - sakė ji.

Įžvelgia stereotipus

Kita komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė prisipažino nedalyvavusi komiteto posėdyje.

„Mano rinkėjai sužinos, kai reikės balsuoti“, - išsisukinėjo Seimo narė.

Kiek vėliau ji patikslino, kad balsuos prieš lyčių kvotas įmonių valdybose, nes... tokia yra partijos pozicija.

„Liberalai visada pasisako prieš bet kokias kvotas ir už natūralią konkurenciją. Iš tiesų nežinau, ką tos kvotos galėtų išspręsti“, - sakė D. Kuodytė. Paklausta, ką padarė, kad tokie klausimai nebūtų keliami, parlamentarė paaiškino, jog nieko daryti nereikia, mat kiekvienas siūlymas privalo būti aptartas.

„Nesuprantu, kaip galima kam nors uždrausti savo pasiūlymus teikti. Kiekvienas pasiūlymas turi būti svarstomas“.

Ona Valiukevičiūtė prisipažino pritarianti lyčių kvotoms. „Man atrodo, kad tai ne naujiena, jog moterys iki šiol gauna mažesnius atlyginimus, eina prastesnes pareigas. Nesakau, kad pas mus tragedija, nes tie, kurie siekia, nepriklausomai ar tai vyras, ar moteris, gali ko nors pasiekti“.

Kodėl tuomet reikia įvesti kvotas? O. Valiukevičiūtė mano, kad dėl to, jog tokia ES lygių galimybių politika. „Apie lygias galimybes Lietuvoje prieš 10 metų net nebuvo kalbama. Kaip žinome, mūsų šalis yra labai patriarchalinė, stereotipų pilna“, - sakė ji.

Negi palaiminus direktyvą, darbuotojai bus atleidžiami vien už tai, kad yra ne tos lyties? „Manau, kad ne. Toks klausimas mums irgi kilo, bet pirmiausia bus vertinama kompetencija. Į lytį atsižvelgiama tik tada, jei kandidatų kompetencija vienoda“, - sakė O. Valiukevičiūtė.

Bijo moterų nemalonės

Parlamentaras konservatorius Egidijus Vareikis nepritaria kvotoms, tačiau ketina susilaikyti nuo balsavimo, nes bijo įžeisti moteris. „Kad nepagalvotumėte, jog esu prieš moteris“, - sprendimą motyvavo E. Vareikis.

Jo teigimu, EK spręsdama kvotų klausimus užsiima niekais. O Lietuvos Parlamentas?

E. Vareikis pripažino, kad laikas gaištamas ir čia. „Manau, kad tokios direktyvos nereikalingos. O tam, kad jų nebūtų, reikia tvarkingai rinkti atstovus Europos Parlamente“, - pataria parlamentaras.

„Aš matau, kad tie lyčių lygybės klausimai dabar yra labai madingi. Jei nematome rimtesnių problemų, žaiskime kvotomis. Bandykime, kad po lygiai būtų vienos lyties asmenų, vienos spalvos ir t.t.“, - sakė E. Vareikis.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Ričardas Sargūnas sakė, kad mažinant moterų diskriminaciją, diskriminuoti norima vyrus. 

„Man neatrodo, kad jei žmonės turi vienodus sugebėjimus, vieną ar kitą lytį reiktų proteguoti. Nereikia nieko dirbtinai daryti. Gyvenimas viską natūraliai sudėlioja“, - sakė jis.