Iš sunkiems ligoniams skirtų pinigų gydytojai steigiasi klinikas?

Iš sunkiems ligoniams skirtų pinigų gydytojai steigiasi klinikas?

Medicina







V. Vainauskas gąsdina, kad jeigu hemodializės įkainis bus mažesnis nei atliekamos procedūros savikaina, gydytojai bus priversti ligoniams taikyti prastesnės kokybės paslaugas

Privačiai dirbantys gydytojai nefrologai teigia, kad šiemet nepakaks lėšų hemodializėms, kurios taikomos sergantiesiems inkstų nepakankamumu. Jeigu iš Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos nesulauks palankaus sprendimo, gydytojai bus priversti pacientams daryti prastesnės kokybės procedūras. Taip teigia Privačių dializių įstaigų asociacijos prezidentas klaipėdietis Vaclovas Vainauskas.


Paskutiniais duomenimis, inkstų nepakankamumu serga per tūkstantį Lietuvos gyventojų. Ligonių amžius svyruoja nuo 14 iki 90 metų. Daugiausia sergančiųjų yra 50-70 metų amžiaus žmonės, visi pacientai yra I grupės invalidai, gyvenantys vien iš invalidumo pensijos.

Šalyje yra 35 gydymo įstaigos, iš jų 15 - privačios klinikos, pacientams dėl nefunkcionuojančių inkstų atliekančios hemodializes - valančios kraują.


Pasak Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos "Gyvastis" prezidentės Ugnės Šakūnienės, šiemet Valstybinei ligonių kasai (VLK) sumažinus hemodializės paslaugų įkainį 20 procentų, be gyvybiškai būtinų procedūrų gali likti kone 200 ligonių. Tai reikštų, jog šie žmonės būtų pasmerkiami mirčiai.


U. Šakūnienės teigimu, VLK hemodializei reikalingas lėšas suplanavo neatsižvelgdama į tai, jog kasmet daugėja sergančiųjų inkstų nepakankamumu.


"Jei dializės procedūros nebus visiškai apmokamos, be gydymo liktų apie 200, o metams baigiantis - dar daugiau ligonių, - įsitikinusi U. Šakūnienė, pati serganti inkstų nepakankamumu. Tokią informaciją ligoniams pateikė privačiose dializių įstaigose dirbantys specialistai.


Pigiau - blogiau


Privačių dializių įstaigų asociacijos prezidentas V. Vainauskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kol kas nėra priėmusi jokio sprendimo.


"Tai, jog netrukus bus mažinamas hemodializės įkainis - tik žodinė, oficialiu raštu nepatvirtinta informacija, - teigė V. Vainauskas. - Sprendimas greičiausiai bus priimtas gegužės 15-ąją, kai susitiksime su ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovais".


Pasak V. Vainausko, privačiose klinikose dirbantys nefrologai pacientų labui ėmėsi iniciatyvos, kuria siekiama, kad VLK hemodializes finansuotų remdamasi ne praėjusių metų duomenimis, o su atsarga. Jų paskaičiavimais, kasmet dializės procedūrų prireikia maždaug 200 naujų ligonių.


"Jeigu hemodializės įkainis bus mažesnis nei atliekamos procedūros savikaina, gydytojai bus priversti ligoniams taikyti prastesnės kokybės paslaugas", - tvirtina V. Vainauskas.


Paklaustas, ar tokiu būdu nebus pažeidžiamas vienas iš esminių Europos Sąjungos keliamų reikalavimų - paslaugų kokybė, nefrologas tikino, kad ne. Pasak V. Vainausko, visa tai, kad reikalinga hemodializėms, bus perkama iš tų pačių ES šalių.


"Dabar Lietuvoje atliekamos tikrai geros kokybės hemodializės - yra moderni aparatūra, vienkartiniai filtrai ir t.t., be to, pinigų yra skirta ir įrangos priežiūrai.


Jeigu hemodializės įkainis viršys paslaugos savikainą, naudosime geras, tačiau kiek pigesnes priemones. Neslėpsiu, kad dėl to dializuojamam ligoniui gali kilti šiokių tokių komplikacijų. Pacientui po procedūros gali imti skaudėti kojas, gelti sąnarius", - teigė V. Vainauskas.


Privačios klinikos klaidina?


"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, kuo remiantis penktadaliu buvo sumažintas hemodializės įkainis, paaiškėjo, kad dalis privačių klinikų, kuriose atliekamos šios procedūros, klaidina pacientus.


Pats vadovaujantis privačiai klinikai, kurioje hemodializės atliekamos tik ambulatoriškai, asociacijos vadovas V. Vainauskas sakė: "Iš 50-ies klinikoje dializuojamų ligonių tik 8 yra sunkesnės būklės. Dėl transporto esame sudarę sutartį su Klaipėdos savivaldybe - duodame pinigėlių benzinui, kurį jis išeikvoja vežiodamas mūsų pacientus".


Tačiau Socialinės paramos centro vyr. specialistė Danutė Martinkutė "Vakarų ekspresą" teigė, kad įstaiga transportą gali skirti tik septyniems nefrologiniams ligoniams, iš kurių keturiems hemodializės daromos Klaipėdos apskrities ligoninėje ir tik trys - gydytojo V. Vainausko privačioje klinikoje.


"Liūdna situacija yra su transportu, - aiškino D. Martinkutė. - Socialinės paramos centras visam Klaipėdos miestui iš viso turi tik tris transporto priemones.


Vienas autobusiukas skirtas neįgaliems vaikams, kitas - socialiai remtiniems klaipėdiečiams ir trečiąja transporto priemone yra vežiojami nefrologiniai pacientai. Esame biudžetinė įstaiga, tad šiuos ligoniukus aptarnaujame už turimas lėšas. Norėtume padėti daugiau sergančiųjų, skirti dar vieną automobilį."


Po procedūros - į ligoninę


D. Martinkutės duomenimis, neretai pacientai, kurie ambulatoriškai yra dializuojami kai kuriose privačiose klinikose, vos grįžę, namo kviečiasi greitąją medicinos pagalbą ir yra vežami į stacionarines gydymo įstaigas.


Valstybinėje įstaigoje dirbantis ir uostamiestyje privačią kliniką turintis nefrologas V. Vainauskas šiemet atidarė dializių filialą ir Palangoje. Tiesa, filialas įsteigtas gydytojo žmonos vardu.


Teigiama, jog pastaraisiais metais neatsitiktinai įsisteigė 15 privačių hemodializės centrų, nes šios paslaugos teikimas yra pelningas.


Paklaustas, ar medikai dirbtinai nepadidina pacientų skaičiaus, kad pritrauktų didesnių lėšų įstaigai, Privačių dializės įstaigų asociacijos prezidentas V. Vainauskas atmetė tokius kaltinimus.


Tačiau gydytojas neneigė, jog, Lietuvoje, kur yra maži paslaugų įkainiai, hemodializės - pelninga procedūra.


Mirtis - pelninga?


Remiantis V. Vainausko turimais 2003 m. lapkričio duomenimis, visoje Lietuvoje buvo dializuojami 998 pacientai.


Nors gydytojas aiškino, kad tik metams baigiantis galima sužinoti tikslų dializuojamų ligonių skaičių, jis "Vakarų ekspresą" tikino, kad šiuo metu Lietuvoje yra 1 100 pacientų, kuriems daromos hemodializės.


Tai reiškia, jog praėjusių metų gruodžio mėnesį atsirado 102 nauji dializuojami ligoniai.


VLK hemodializes finansuoja pagal ligonių skaičių. Vienam pacientui per metus taikomos 144 procedūros, vienos dializės įkainis - 280 Lt. Tad vieno nefrologinio ligonio gydymui valstybė metams skiria 40 tūkst. 320 litus. Šią sumą padauginę iš 102 pacientų, gautume 4 milijonus 112 tūkstančių 640 Lt.


Hemodializės finansuojamos "į priekį", tai yra pagal tai, kiek yra sergančiųjų. Todėl medikams lieka nepanaudoti pinigai, jei iš gyvenimo pasitraukia kai kurie ligoniai.


Hemodializė yra nemokama


Iki šiol VLK apmokėdavo visas šalyje atliktas hemodializes. Nepaisant, jog tai - brangi procedūra, Sveikatos apsaugos ministerija ir ligoninėse dirbantys nefrologai garantuoja, kad ir esant lėšų stygiui hemodializės ir toliau bus atliekamos visiems ligoniams.


Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės Nefrologijos skyriaus vedėjo Kazimiero Maciaus, tuo atveju, kai nefunkcionuoja inkstai, hemodializės atliekamos tris kartus per savaitę.


"Procedūros trukmė - 4 valandos, - aiškino specialistas. - Labai svarbu, kad nefrologiniam ligoniui kraujas per savaitę būtų valomas 12 valandų.


Kadangi nefrologiniai pacientai, ypač vyresniojo amžiaus žmonės, sykiu serga ir gretutinėmis patologijomis, po hemodializės jie kurį laiką pabūna ligoninėje. Rizikinga tokius ligonius iškart po procedūros išleisti namo.


Labai svarbu, jog hemodializės būtų atliktos kokybiškai. Priešingu atveju, neišvengiamos rimtos komplikacijos, dėl kurių ligonį teks gaivinti Reanimacijos skyriuje".


Jūratė MAZAJEVA

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder