Iš Vilniaus forumo tribūnos - priekaištai Rusijai

Vakar

Vakar sveikindamas Vilniaus konferencijos "Bendra vizija bendrai kaimynystei" prezidentu forumo dalyvius Lietuvos vadovas Valdas Adamkus tarptautinį demokratijos forumą Lietuvos sostinėje įvardijo kaip svarbų ir neatsitiktinį susitikimą. O forume dalyvaujantis JAV viceprezidentas Dikas Čeinis vakar griežtai smerkė Rusijos politiką, joje vykstančias nedemokratines reformas ir bandymą energetikos šaltinius naudoti kaip šantažo ir spaudimo priemonę kitoms valstybėms.

Tarp valstybių vadovų forumo dalyvių - Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis, Bulgarijos Prezidentas Georgijus Parvanovas, Estijos Prezidentas Arnoldas Riuitelis, Gruzijos Prezidentas Michailas Saakašvilis, Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, Moldovos Prezidentas Vladimiras Voroninas, Rumunijos Prezidentas Trajanas Basesku, Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka, JAV viceprezidentas Ričardas B. Čeinis, ES Bendros užsienio ir saugumo politikos įgaliotasis atstovas Chavjeras Solana, kiti ES ir Rytų Europos valstybių, NATO ir ES institucijų atstovai.

Griežtas pareiškimas

JAV viceprezidentas Dikas Čeinis viename iš pačių griežčiausių Džordžo V. Bušo administracijos priekaištų, pareikštų Maskvai, vakar apkaltino Rusiją atsukus nugarą demokratijai ir paragino ją nustoti naudojus energijos šaltinių tiekimą "šantažo" tikslais.

"Rusija privalo pasirinkti", - sakė D. Čeinis Baltijos ir Juodosios jūros šalių vadovams Vilniuje, santykiams tarp JAV ir Rusijos nuolat vėstant.

"Amerika ir visa Europa nori, kad Rusijoje gyvuotų sveika demokratija. Tačiau reformų oponentai siekia panaikinti, kas buvo iškovota per pastarąjį dešimtmetį, - kalbėjo D. Čeinis. - Daugelyje visuomenės sričių - nuo religijos ir žiniasklaidos ir jaunimo grupių ir politinių partijų - ši valstybė neteisėtai ir nederamai suvaržė žmonių teises. Jokiu būdu negalima to pateisinti. Šie Rusijos valdžios veiksmai yra žalingi veiksmai".

Jis teigė, kad reformų Rusijoje oponentai, apribodami demokratijos teises, "siekė panaikinti praėjusį dešimtmetį pasiektus laimėjimus", ir perspėjo prezidentą Vladimirą Putiną, kad kai kurie Maskvos veiksmai gali pakenkti jos santykiams su kitomis šalimis.

"Demokratija yra naudinga kiekvienam, ji niekam nekelia pavojaus. Kas yra teisinga Vilniuje, tas tiesa ir Tbilisyje, Kijeve, taip pat Minske bei Maskvoje", - pažymėjo D. Čeinis.

Tačiau kreipdamasis į pokomunistinių valstybių vadovus D. Čeinis pažymėjo, kad "niekas iš mūsų nemano, jog Rusijai lemta tapti prieše".

"Nėra jokių abejonių, kad grįžimas prie demokratijos reformų Rusijoje jos žmonėms atneš daugiau sėkmės ir daugiau pagarbos iš kaimyninių šalių", - teigė jis.

D. Čeinis kalbėjo, jog Didžiojo aštuoneto narės viršūnių susitikime Sankt Peterburge liepos mėnesį ketina aiškiai parodyti, kad Maskvai "nereikia nieko bijoti ir kad ji tik laimės stiprių ir stabilių demokratijų savo pasienyje dėka".

Tačiau D. Čeinio griežtos pastabos gali dar priešiškiau nuteikti Rusiją, kuri turi veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kur Vašingtonas tikisi "prastumti" rezoliuciją, reikalaujančią, kad Iranas apribotų savo branduolines ambicijas. Rusija priešinasi bet kokioms JT sankcijoms.

Įtakingo ir nepriklausomai mąstančio JAV viceprezidento D. Čeinio, žinomo dėl savo griežtos politikos Rusijos klausimu, kalba pabrėžė paaštrėjusią JAV ir Europos Sąjungos kritiką Rusijai dėl demokratinių procesų šioje šalyje.

Savo kalboje, kurioje jis labai gyrė Rytų Europos valstybes už jų demokratines reformas, D. Čeinis nusitaikė ir į Maskvos naudojimąsi didžiuliais energijos ištekliais, kuriais, Vašingtono teigimu, ji kartais baugina savo kaimynus.

"Nėra jokio pateisinimo, kai nafta ir dujos tampa priemonėmis gąsdinimui ir šantažui, manipuliuojant arba bandant monopolizuoti jų tiekimą", - Vilniaus konferencijos dalyviams kalbėjo JAV viceprezidentas D. Čeinis.

Svarbiausią Rusijos sąjungininkę Baltarusiją pavadindamas "paskutine diktatūra Europoje" D. Čeinis paragino išlaisvinti Baltarusijos vyriausybės įkalintus opozicijos lyderius.

"Norėčiau pacituoti rusų disidentą Anatolijų Šaranskį: jei žmogus gali išeiti į aikštę ir nebijodamas pasakyti savo mintis, jis gyvena laisvoje visuomenėje, jei ne, tai yra baime besiremianti visuomenė", - Baltarusijoje vykstančią kovą su opozicija kritikavo D. Čeinis.

Svarbus ir neatsitiktinis

Vakar sveikindamas prezidentų forumo dalyvius Lietuvos vadovas Valdas Adamkus tarptautinį demokratijos forumą Lietuvos sostinėje įvardijo kaip svarbų ir neatsitiktinį susitikimą.

"Tai yra galimybė įvertinti ir palengvinti mūsų pastangas stiprinant demokratinį virsmą Europos Rytuose, visų pirma "rožių" ir "oranžinę" demokratijas. Tai taip pat yra puiki vieta atgaivinti ir skatinti bendrumo jausmą siekiant bendro tikslo, kurį įkvėpė "Solidarumo" judėjimas ir kuris grąžino Lenkiją ir Lietuvą į euroatlantinę šeimą", - sakė V. Adamkus valstybių ir vyriausybių vadovams, diplomatams, politikams, susirinkusiems aptarti Europos ir rytinės jos dalies bendradarbiavimą.

Šis aukščiausiojo lygio susitikimas ir jo metu vykstanti atvira diskusija dėl demokratinio vienijimosi ateities, pasak Lietuvos vadovo, yra ženklas, kad demokratinė ir klestinti Europa dar toli gražu nėra "užbaigtas reikalas". Nors demokratinis pasirinkimas yra atviras visoms valstybėms ir tautoms, naujų geležinių užkardų grėsmė sąmonėje ir realybėje neišnyko.

Vis dar girdint, kad geografinė padėtis, istorija ar religija yra dingstis užverti duris demokratijai, kad demokratizacija yra ne žmonių laukiamas pokytis, o nepageidautina ir net primesta bendradarbiavimo su Vakarais pasekmė, V. Adamkus sakė esąs tikras, kad dauguma šį požiūrį atmeta. Demokratijos plėtra Europos kaimynystėje yra globalios tendencijos, pastebimos visame pasaulyje, dalis. Ir jei šiandien demokratija negali išspręsti kai kurių problemų, sprendimas yra - daugiau, o ne mažiau demokratijos.

"Alternatyvų demokratijai nėra. Nepriklausomai nuo jos dydžio, strateginės padėties ar energetikos išteklių, nėra "trečio kelio" bendruomenei, kuri nori būti atviros ir konkurencingos Europos dalis", - teigė V. Adamkus.

Lietuvos Prezidentas teigė esąs įsitikinęs, kad tikra rytojaus partnerystė gali būti kuriama bendrų vertybių, o ne sutampančių interesų pagrindu. Verslo ryšiai, nesvarbu, kokie dideli ir kiek daug jų būtų, niekuomet neatstos tikrojo bendradarbiavimo. O XXI amžiuje šis bendradarbiavimas mums labai reikalingas. Mums reikia JAV ir Europos, Europos ir jos kaimynų bendradarbiavimo, o labiausiai mums reikia bendradarbiavimo ES šeimoje plėtojant santykius su išoriniu pasauliu.

Sveikindamas konferencijos dalyvius V. Adamkus pabrėžė būtinybę siekti susitarimo dėl ambicingos darbotvarkės tikslo - sukurti Europos Rytų kaimynystės viziją. Viziją, kuri įpareigotų sukurti vientisą ir laisvą Europą, vienijamą bendrų vertybių, siejamą bendrų interesų ir ekonominės integracijos.

Tuo pačiu Prezidentas paragino rasti atsakymus į daugelį sunkių klausimų: ar galima demokratinė transformacija be europinės ir transatlantinės integracijos? Ar gali NATO kompensuoti Europos integraciją? Ką Naujosios demokratijos gali pasiūlyti euroatlantinei šeimai?

"Esu tikras, kad bendra vizija bendrai kaimynystei pareikalaus iš mūsų naujo pobūdžio įsipareigojimų: demokratinės ir reformomis grįstos politikos - Rytuose bei ilgalaikės, strateginės Europos perspektyvos - Vakaruose. Be šių dviejų pamatinių atramų beveik neįmanoma būtų sukurti ir įgyvendinti politikos, kuri sujungtų regioną, besitęsiantį nuo Adrijos iki Kaspijos jūros", - teigė Lietuvos vadovas, kartu paraginęs išlikti kantrius, nes greitų sprendimų siekiant sustiprinti perėjimą į demokratiją bei išspręsti "įšaldytus konfliktus", kurie dešimtmečius priešino regionus ir visuomenes, nėra.

Pasak V. Adamkaus, privalome visiškai pasitikėti savo partneriais ir atsitiktiniais interesais grįstą bendradarbiavimą paversti bendromis vertybėmis bei bendrais interesais grįstu bendradarbiavimu, pereiti nuo "įtakos darymo" prie "partnerystės kūrimo". Turime dalytis regionine patirtimi: kaip kurti pilietinės visuomenės institucijas, skatinti geresnį valdymą, kovoti su korupcija ir liberalizuoti prekybą. Vilniaus dešimtuko šalių, kurios prieš šešerius metus suvienijo pastangas siekdamos prisijungti prie euroatlantinių institucijų, sėkmė yra puikus pavyzdys demokratinio pasirinkimo laisvės bendrijai.

Padėka Lietuvai

JAV administracija palankiai vertina Lietuvos pastangas stiprinti demokratiją regione ir Prezidento Džordžo V. Bušo vardu dėkoja Lietuvai už pastangas prisidėti prie tarptautinio saugumo Irake ir Afganistane. Tai pažymėjo JAV viceprezidentas Ričardas Čeinis, trečiadienį Vilniuje susitikęs su Lietuvos Prezidentu Valdu Adamkumi.

Prezidentas V. Adamkus pažymėjo, kad ši konferencija suteikia puikią galimybę visoms valstybėms, puoselėjančioms demokratines vertybes, suvienyti savo pastangas praplečiant demokratijos erdvę.

Šalies vadovas sakė, kad Lietuva savo pavyzdžiu parodė, kaip per palyginti trumpą laiką įvykdžiusi svarbias politines ir ekonomine reformas dabar pati prisideda prie demokratijos sklaidos regione.

JAV viceprezidentas pasidžiaugė galimybe apsilankyti Vilniuje ir padėkojo Lietuvos Prezidentui už surengtą tarptautinę konferenciją, leidžiančią priminti pasauliui apie laisvės ir demokratijos vertybes.