Šio mėnesio antrojoje pusėje uostamiesčio Taryboje vyks metų posėdis - politikai tvirtins savivaldybės biudžetą. Susiveržti diržus reikės smarkiai, nes išlaidos mažinamos net 54 mln. litų.
Tarybos opozicijos atstovai teigia, kad valdžia vadinamąjį
išgyvenimo biudžeto projektą neva rengė "po
kilimu", tad politikams bus teikiamas ir alternatyvus projektas. Kad batalijos neišvengiamos - net neabejojama. Kalbama, kad dėl to gali kilti ir grėsmė subyrėti visai valdančiajai daugumai.
Suvaržyta savivalda
Prognozuojamos šių metų savivaldybės pajamos - 341,18 mln. litų.
Taupoma bus praktiškai visose srityse: pradedant jau sumažintomis politikų, valdininkų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algomis ir baigiant gatvės žibintais. Tačiau atsižvelgiant į sudėtingą ekonominę situaciją, 16,2 proc. arba arti 2,6 mln. litų daugiau nei pernai planuojama skirti įvairioms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti.
Tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis teigė, kad biudžeto deficitą neva nulėmė centrinės valdžios sprendimai, kurie sumažino savivaldos įtaką.
"Padidėjo pridėtinės vertės mokestis, kuro akcizas, o tokie dalykai daro įtaką savivaldybių biudžetams per verslo prizmę. Blogai yra tai, kad mes dėl netobulų įstatymų daugeliu atvejų negalime perskirstyti pinigų ten, kur jų reikėtų labiau. Pavyzdžiui, aplinkos apsaugos rėmimo programa. Gal atsisakykime 40 tūkstančių litų ekologiniam švietimui, o pinigus skirkime energetinių resursų taupymui? Bet ne - negalima", - teigė jis.
V. Plečkaitis užsiminė, kad vis nerandama lėšų miesto bendro naudojimo teritorijų apšvietimo gerinimo programai.
"Jei būtų skirti pinigai gatvių apšvietimo "slopinimui", per metus pavyktų sutaupyti apie milijoną litų. Sumontavus specialią įrangą, kad, pavyzdžiui, nuo 23 iki 4 valandos ryto žibintai šviestų ekonominiu režimu, vizualiai vairuotojai nejaustų skirtumo, bet būtų sutaupoma apie 30 procentų elektros energijos. Sunkmečiu tai būtų labai efektyvu ir geriau nei išjungti kas trečią šviestuvą, nes taip atsiranda tamsos duobės, kurios blogina eismo sąlygas", - sakė pokalbininkas.
Labiausiai kentės su miesto ūkiu susijusios sritys: nebus tvarkomos, atnaujinamos ar statomos naujos vaikų žaidimo aikštelės, pinigų neskirta naujų konteinerinių tualetų statybai, vietoje reikiamų 6 mln. (pernai buvo skirta 5,5 mln. litų) paplūdimių valymui, inventoriaus priežiūrai numatyta skirti tik 2,6 mln. litų. Daugiau nei 100 tūkst. litų apkarpytas ir skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos biudžetas.
Jau pernai kilo skandalai dėl prasto sanitarinio daugiabučių namų kiemų valymo, šienavimo, o šiais metais finansavimas dar sumažintas milijonu litų.
10 proc. mažės ir senamiesčio verslo skatinimo programos finansavimas.
Skolų kupra
Tarybos konservatorių frakcijai atstovaujantis Kęstutis Gabšys teigė, kad savivaldybė neva pernelyg uoliai "lenda į skolas", kurias teks padengti kitais metais.
"Kalbama, kad būtina skolintis kofinansuojant projektus, kuriems pinigų numatoma skirti iš Europos Sąjungos fondų. Tačiau tie projektai nekuria pridėtinės vertės - Tabako fabrikas, gatvių rekonstrukcija, piliavietės išvystymas... Apskaičiuota, kad jau 2012 metais skolų grąžinimui ir palūkanoms sumokėti reikės skirti 14 milijonų litų. O tai - 7 senelių namų metinis biudžetas. Tad rengiant biudžetą trūksta atsakomybės", - teigė jis.
K. Gabšio nuomone, krizė galioja ne visiems: pavyzdžiui, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacinio centro finansavimas šiais metais nemažėja.
"Todėl mūsų frakcija ir teiks alternatyvų biudžeto projektą. Raginsime dalį ūkio paslaugų pirkti konkurso būdu. Blogai ir tai, kad valdininkai bei politikai, rengdami biudžeto projektą, nesirūpina didesniu pajamų gavimu. Pernai už kačių ir šunų registravimo mokestį planavo surinkti 165 tūkstančius litų, o surinko tik 20 tūkstančių. Tai ką, kebabams tuos šunis panaudojo? Dabar minėtų pajamų planą sumažino iki 90 tūkstančių" - vardijo jis.
Anot jo, miesto taisyklės tam ir yra, kad jų būtų laikomasi, o sunkmečiu baudos už nusižengimus turi būti skiriamos uoliau.
"Jei jau yra krizė, tai tegul ji būna. 30 procentų miesto kiemų turi detaliuosius planus. Tai tegul tose vietose gyventojai ir moka už kiemų valymą. Taip sutaupytume milijoną litų per metus. Pritaikius įvairias priemones galima būtų sutaupyti apie 3 milijonus litų ir panašią sumą papildomai surinkti", - dėstė politikas.
Atostogų bumas
Alinos Velykienės, atstovaujančios opozicinei Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijai, manymu, biudžeto formavimo principai paremti įstatymu, tačiau suplanuotos išlaidos nėra pakankamos miesto poreikiams.
"Kaip ir pernai išlieka aktuali kiemų valymo problema, nepakankamas transporto lengvatų kompensavimas, nepakankamas darbo užmokesčio fondas ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojams. Įvertinant, kad 2009 metais šių įstaigų darbuotojams kreditorinis įsiskolinimas sudarė 611 tūkstančių litų ir dalis darbuotojų buvo išleisti nemokamų atostogų savaitei, tai 2010 metais atostogų gali tekti išleisti mėnesį", - sakė ji.
Politikės duomenimis, šiais metais miestiečiams nebus skiriama lėšų dantų protezavimui kompensuoti.
"Kyla abejonių, kodėl Taryba ir administracija nesiima konkrečių priemonių biudžeto išlaidų mažinimui? Dalį paslaugų savivaldybė galėtų pirkti, pavyzdžiui, skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos. Palangos miesto savivaldybė šią paslaugą perka ir sumoka ženkliai mažiau - apie 350 tūkstančių litų. O Klaipėdos miesto savivaldybė skiria iki 900 tūkstančių litų", - pastebėjo politikė.
Kultūros įstaigų biudžetai siekia 400-500 tūkst. litų, tačiau, pasak A. Velykienės, jų valdymo išlaidos - kaip didelės įmonės.
"Vis kalbama apie švietimo tinklo optimizavimą, tačiau jis nepajuda iš mirties taško. Nepriėmus panašių sprendimų, kiekvienais metais savivaldybės biudžetas "susitrauks", o valdymo išlaidos didės. Aktualiausia miesto sporto strategija nėra vystoma, keletą metų iš eilės neskiriama lėšų bazės atnaujinimui, bet krepšinio klubą "Neptūnas" savivaldybė randa iš ko paremti ir sunkmečiu. Manau, kad tokie sprendimai turi būti diskutuojami, o ne sprendžiami mero kabinete", - kritikavo ji.
"Išgyvenome ir sunkesniais laikais"
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, uostamiesčio meras
Šių metų biudžeto projektas nėra skausmingas miestui, nes būta ir blogesnių laikų, pavyzdžiui, 1993-ieji. Tada situacija buvo dar sudėtingesnė, bet išgyvenome. Žinoma, taupant lėšas ir mažinant išlaidas teko priimti įvairių nepopuliarių sprendimų, atsisakyti prabangos savivaldybei mokėti už kai kurias paslaugas. Kad ir už maisto gaminimą darželiuose, nes anksčiau tėvai mokėdavo už produktus, o dabar ir už gaminimą. Teko apmokestinti popamokinį ugdymą, sujungti kai kurias ugdymo įstaigas.
Biudžete numatyta ženkliai mažesnė nei pernai pinigų dalis, skirta investicijoms, tačiau dalinai tas išlaidas kompensuoja Europos Sąjungos parama, kuri sieks apie 90 milijonų litų. Bus renovuojamos ugdymo įstaigos, statoma arena, prasidės Dubysos gatvės rekonstrukcija, bus plėtojamas Tabako fabriko projektas.
Gaila, kad Tarybos opozicijos atstovai savo konkrečius pasiūlymus, jei jau rengia alternatyvų biudžeto projektą, pasiliko Tarybos posėdžiui. Reikėjo viską išdėstyti Tarybos komitetuose. O dabar ateis su kažkokiu dirbtiniu dokumentu. Ne tik kitų savivaldybių tarybose, bet ir Seime niekas neteikia alternatyvių biudžeto projektų.
Jei klausiate, ar biudžeto svarstymas taps išbandymu valdančiajai koalicijai, tai tų išbandymų yra kiekvieną kartą. Politikai turi suprasti, ko jie atėjo: ar dirbti sau, ar miestiečiams.
Pakartosiu, kad kitų didžiųjų miestų biudžetuose žioji daug didesnės skylės, ten žaizdos daug gilesnės nei mūsų.
"Algų fondai dar mažės"
Aldona ŠPUČIENĖ, savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja
Visi supranta, kad išgyventi su tokiu biudžetu bus sunku, tačiau pernai buvo dar blogiau, nes pasikeitus valdžiai reikėjo žaibiškai nurėžti 20 milijonų litų. Nežinau, ar eilinis gyventojas labai smarkiai pajaus tą sumažėjimą, tačiau iš biudžeto išlaikomų įstaigų darbuotojai - taip. Algos pernai jau buvo mažinamos, o dabar Seimas pasiūlė savivaldybėms rengiant šių metų biudžetus dar sumažinti algų mokos fondus nuo 5 iki 10 procentų. Tai sutaupys apie 20 milijonų litų biudžeto pinigų. Valdininkams bus karpoma daugiausiai.
Tad įstaigos turės spręsti, kaip verstis - ar mažinti darbuotojams atlyginimus, ar paprašyti išeiti nemokamų atostogų, gal sergamumas padidės ir pavyks sutaupyti. Visgi iš centrinės valdžios girdėti, kad dar kartą persvarstyti biudžeto nebereikės.
Daug ginčų virė dėl senamiesčio verslo skatinimo, politikai prašė skirti pusę milijono litų. Tačiau tokios programos nėra pačiame biudžete. Norima senamiestyje įrengti sceną, vaikų žaidimo aikštelę, mėginti atgaivinti erdves, tačiau niekas nėra realiai apskaičiavęs, ar tai padėtų išsaugoti darbo vietas, ar verslas išties atsigaus. Iš politikų dar kokių nors pasiūlymų dėl biudžeto raštiškai mes negavome.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą