Išskirtinis Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Onos atvaizdas - Valdovų rūmuose

Valdovų rūmų muziejus įsigijo vieną seniausių išlikusių Didžiojo kunigaikščio Vytauto atvaizdą, nežinomo dailininko nutapyta XVI amžiaus pradžioje. Nedidelėje miniatiūroje galima išvysti tarsi šeimos albume pavaizduotą kunigaikštį ir jo žmoną Oną. Unikalus valdovo atvaizdas į Lietuvą atkeliavo kartu su miniatiūrų iš to paties rinkinio kolekcija, kurioje iš viso galima išvysti 10 XIII-XVI amžiuje gyvenusių Europos valdovų porų.

Rinkinį muziejus įsigijo už 130 tūkst. litų iš nedidelio aukciono Didžiojoje Britanijoje. Pirkiniui panaudotos lėšos surinktos iš lankytojų bilietų.

Valdovų muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko teigimu, retai kada gotikos - renesanso sandūroje sukurtus kūrinius, kurie turi lituanistinę prasmę, atrandame ir galima susigrąžinti į Lietuvą. Tai yra visos Lietuvos praturtėjimas.

"Rinkinukas buvo labai menkai žinomas, nors jau keliasdešimt metų jis vis kur nors išnirdavo. Jame pavaizduotas vienas garsiausių LDK valdovų ir jo žmona. Tai yra miniatiūros, ne kažkokie dideli portretai, tačiau nuo to jų vertė nemažėja", - teigia V. Dolinskas.

Iliustracijų autorius, manoma, yra vokiečių dailininkas. Abu valdovai yra artimai susiję su Vilniumi, miesto pilimis - abu yra palaidoti Vilniaus Katedroje, nors palaikai ir nėra atrasti.

Miniatiūrose matomas Vytauto atvaizdas, greičiausiai, yra imaginacinis. Portretas išsiskiria ir savo kasdieniškumu bei paprastumu, valdovai čia vaizduojami tarsi nužengę iš šventės.

"Be abejo, jis tikrai taip neatrodė, vienintelis dalykas, ką mes žinome apie Vytauto atvaizdą, yra Jono Dlugošo aprašymas, dėl kurio mes taip pat negalima būti tikri, ar jis atitinka realybę. Aprašymas prieštarauja viskam, kas čia yra pavaizduota -Vytautas turėtų būti mažas, be barzdos. Vienintelė galimybė sužinoti, kaip iš tiesų atrodė Vytautas, yra antropologiniai tyrimai, jeigu tik kūnas bus kada nors atrastas", - per kolekcijos pristatymą sakė istorikas Rimvydas Petrauskas.

Svarbiausia, jo teigimu, jog Vytautas, nepaisant nepalankių dinastinių aplinkybių, išliko lietuviškoje atmintyje kaip pats žymiausias Lietuvos valdovas bei paliko tam tikrą pėdsaką europinėje atmintyje.

"Vienas svarbiausių šioje kolekcijoje yra istorinės atminties aspektas, nes kaip žinome Vytautas mirė jau XV a. pradžioje, o šie paveikslėliai yra nupiešti po šimto metų. Tačiau Europoje Vytautas vis dar buvo žinomas. Lietuva Europoje, kaip matome, yra ir buvo šimtmečius ir tai, kad Vytautas, kaip vienas žymesnių Europos valdovų, yra prisimenamas greta Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos kunigaikščių, yra labai svarbu ir reikšminga", - pasakojo Valdovų rūmų direktorius.

Manoma, jog rinkinys buvo gerokai didesnis, o čia pavaizduotas valdovų poras sieja artimesnė ar tolimesnė giminystė.

Pasak dailės istorikės Rūtos Janonienės, klausimo, ar verta įsigyti šias vertybes, net nekilo - svarbu buvo tik laikas ir muziejaus galimybės.

"Tokie kūriniai yra ypatingai reti. Tai yra visiškai netyrinėtas rinkinys, todėl plačiau apie jį kalbėti galėsime tik šiek tiek vėliau, kai jau bus atlikti tam tikri tyrimai. Iš pirmo žvilgsnio pasižiūrėjus, aišku, kad rinkinys yra nepaprastai vertingas ir menine, ir istorine prasme. To laikotarpio kūrinių, kuriuose būtų vaizduojami Lietuvai reikšmingi istoriniai asmenys, mūsų rinkiniuose nėra labai daug", - pasakoja R. Janonienė.

Miniatiūroje pirmą kartą deramai pavaizduota ir didžioji kunigaikštienė Ona.

"Vytautas ir buvo tas kaltininkas, kuris įtraukė moterį į viešąją valstybės erdvę, politinį diskursą. Vytautas buvo pirmasis politikas, kuris pradėjo sistemingai Lietuvoje formuoti europinio tipo valdovo dvarą su tam tikra struktūra, su politiniu-diplomatiniu ceremonialu, gyvensenos ypatybėmis ir vienas skiriamųjų to bruožų buvo moters - valdovo sutuoktinės - privalomas dalyvavimas viešajame diskurse", - pasakoja Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė.

Kunigaikštienė Ona Vytauto dvare turėjo svarbų vaidmenį - dalyvavo politiniuose įvykiuose, pasirašinėdavo dokumentus, yra žinomas jos antspaudas. Ji taip pat dalyvaudavo svečių priėmimuose, lydėdavo sutuoktinį užsienio kelionėse, gaudavo ir pati dovanodavo dovanas. Šaltiniuose užfiksuota, jog vokiečių ordino magistras jai padovanojo klavikordą ir tai yra seniausias šio instrumento paminėjimas Europoje. Ona taip pat rodė krikščionišką orientaciją - lankė palaimintas vietas, prisidėjo prie Katedros lobyno formavimo, dėjo pastangas, kad Trakuose būtų įsteigtas pirmasis moterų vienuolynas Lietuvoje.

Rinkinys primena kitą svarbų faktą - XVI a. pradžioje jogailaičiai Valdovų rūmuose taip pat kaupė savo giminės atstovų, didikų portretus.

Valdovas miniatiūroje yra įvardytas kaip Vytautas Didysis, Lietuvos ir Rusios kunigaikštis. Tuo tarpu Ona klaidingai pavadinta Lenkijos paveldėtoja.

Miniatiūrų istorija menkai pažįstama. Žinoma, jog 1995-aisiais Niujorke jas įsigijo nežinomas asmuo, dabar pardavęs jas nedideliame aukcione Jungtinėje Karalystėje.

Anot V. Dolinsko, tokius eksponatus įsigyti yra itin sudėtinga, trukdis yra ir ganėtinai nelankstus Viešųjų pirkimų įstatymas. Sužinoję apie aukcione parduodamą vertybę, muziejaus atstovai pirmiausiai pagalbos kreipėsi į išeivius.

Kaina, pasak Valdovų rūmų direktoriaus, aukciono metu šiek tiek pakilo, tačiau iš anksto pavyko susitarti, jog dėl kolekcijos nekonkuruotų kiti pirkėjai iš Lietuvos. Galutinė suma, kartu su įvairiais Didžiosios Britanijos mokesčiais, transportavimo ir draudimu, pasiekė 130 tūkst. litų.

Miniatiūrose matoma tam tikrų pažeidimų, palankstymų, nublukę ir jų paauksavimai. Valdovų rūmuose lankytojai Vytauto Didžiojo ir jo žmonos bei kitų Europos valdovų atvaizdus galės išvysti iki liepos, vėliau jie bus restauruojami ir vėl sugrįš į nuolatinę Valdovų rūmų ekspoziciją.