Miesto veidas
Vakar uostamiesčio savivaldybės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovai susitarė šiemet parengti detalųjį planą, kad būtų galima spręsti, kokie objektai galėtų atsirasti tarp Pievų tako, I. Kanto ir Gintaro gatvių esančioje buvusio parko teritorijoje.
Šiuo metu teritoriją pagal panaudos sutartį nuomojantys Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai pripažįsta, kad ji visa pasieniečiams nėra reikalinga, todėl daugiau nei pusę ten esančio kiemo ketinama atiduoti miestui. Apie 2006-ųjų metų vidurį pasibaigus panaudos sutarčiai, teritorijoje laikomus šunis ir automobilius pareigūnai bus pasirengę iškelti į Karklę.
"Karklėje reikiamus objektus satysime iš Europos Sąjungos lėšų - projektas jau patvirtintas Briuselyje. Karklėje rengiame aukšto lygio kinologijos centrą, net buvome pasikvietę ekspertą iš Suomijos. Šunis dresuosime ieškoti narkotikų laivuose, nes kitų šalių patirtis rodo, jog narkotikų kontrabanda juose yra dažna", - sakė Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Saulius Stripeika.
Beje, pareigūno teigimu, šunis į užkardas iš buvusio parko teritorijos būtų galima iškelti nors ir po savaitės, tačiau pasieniečiams tai sudarytų šiokių tokių nepatogumų, juolab kad ir būtinybės tai padaryti nėra.
Anot S. Stripeikos, parengti kvartalo, kuriame buvo minėtasis parkas, detalųjį planą pasieniečiams naudinga.
"Planuojame gauti lėšų pastatams ir kiemui remontuoti. Parengus detalųjį planą, būtų galima pradėti skaičiuoti, kiek reikės investicijų", - sakė S. Stripeika.
Miesto valdžia vakar išreiškė pageidavimą, kad detalusis planas Savivaldybės ir Pakrančių apsaugos rinktinės būtų finansuojamas per pusę, tačiau S. Stripeika patikino, jog tam reikės Vilniuje esančios vadovybės pritarimo.
Beje, miesto meras Rimantas Taraškevičius neatmeta galimybės, jog vietoje beveik neišlikusio parko galėtų iškilti nauji gyvenamieji namai.
"Parkas yra apverktinos būklės, tačiau jis galėtų būti atkurtas. Neatmetu galimybės, kad ten galėtų atsirasti ir gyvenamieji namai, nors noro ką nors statyti dar nepareiškė niekas. Kas ten bus, paaiškės tik teritoriją gerai išanalizavus architektams", - sakė R. Taraškevičius.
Žinia, minėta teritorija buvo suplanuota ir užstatyta dar tarpukario laikotarpiu, 1933-1935 metais. Prieš karą čia buvo vidutines ir dideles pajamas gaunantiems gyventojams skirtas kvartalas, o vienas pagrindinių rajono elementų - kvartalo viduryje buvęs sodas-parkas.
Sovietmečiu šis parkas buvo perduotas pasienio tarnybų, kurios jį aptvėrė ir taip sunaikino visos aplinkinės teritorijos struktūrą, reikmėms. Miestiečiams parkas nebuvo grąžintas ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą