Išvargusiame Kaliningrade nyksta nostalgija buvusiems laikams.

Buvusiai imperijai ir "užtikrintai socialinei gerovei" nostalgiją vis dar jaučiantiems lietuviams, kurie sako, jog sovietinėje santvarkoje gyventi buvo geriau, vertėtų pasižvalgyti po Kaliningradą.
Nostalgija kaip mat išnyktų. Nes matant kaip Klaipėdoje dygsta modernūs pastatai, atidaromi nauji prekybos centrai, kasdienis kaimyninio Kaliningrado gyvenimas suglumintų ne vieną.
Paklaidžiojus purvinais šaligatviais, pabandžius pereiti chaotiškai judančio transporto prikimštą gatvę, kurioje beviltiška surasti nudažytą perėją, peršasi mintis, jog laikas čia sustojo prieš penkiolika metų.
Beje, net ir buvusiu Karaliaučiumi šio miesto nebegali vadinti, nes ten - kuo tikriausias Kaliningradas.

Į ateitį žvelgia optimistiškai

"Kaliningradas labai traukia žmones iš buvusių sovietinių respublikų. Tai sukelia problemų, nes mieste nebuvo numatytas toks gyventojų gausėjimas. Tačiau mus tai ir džiugina, nes daugėja darbo jėgos. Deja, mieste gyventi nelengva. Kaliningrade pragyvenimo lygis - vienas brangiausių Rusijoje, nusileidžiame tik sostinei ir Sankt Peterburgui. Tai reiškia, kad ir maisto produktai, ir komunalinės paslaugos pas mus yra brangesnės. Tačiau niekas iš miesto nebėga", - susitikęs su Lietuvos žurnalistais kalbėjo Kaliningrado meras Jurijus Savenko.
Jis sakė į ateitį žiūrįs optimistiškai, nes centrinė Rusijos valdžia jau esą suprato, kad Kaliningrado sritis yra išskirtinė Rusijos teritorijos dalis.
Didžioji dalis būtinų produktų į Kaliningradą yra įvežama iš kitur, tad jų kainos yra žymiai didesnės. Pasak mero, todėl siekiama, kad Kaliningrado srityje būtų didesnis ir minimalus užmokestis.

Turi daugiausiai automobilių

Mero nuomone, kaliningradiečiai gyvena neblogai, nes 430 tūkst. miesto gyventojų tenka 220 tūkst. lengvųjų automobilių. Kaliningrado pagal automobilių skaičių vienam gyventojui nepralenkia nė vienas Rusijos miestas.
"Pastaruoju metu ypač pagyvėjo statybų verslas. Namai statomi ne Savivaldybės užsakymu, o privataus kapitalo iniciatyva. Artėjame prie geriausių statybos rezultatų sovietmečiu - 180-200 tūkst. kvadratinių metrų per metus", - optimistiškai pasakojo J. Savenko.
Mero teigimu, Kaliningradui nedarbo problema nėra aktuali. Atvirkščiai - mieste trūksta darbo jėgos ir nedirba tik tie, kurie nori gyventi iš pašalpų.

Cerkvė už Lenino nugaros

Apie kai kurias permainas Kaliningrade galima spręsti jau išėjus iš miesto Savivaldybės pastato. Priešais šį pastatą esančioje aikštėje tebestovi paminklas Vladimirui Iljičiui Leninui, tačiau už jo nugaros sparčiai kyla vokiškajai miesto katedrai atsvara tapsianti didžiulė cerkvė.
Dievą neigęs "didysis vadas" turės susitaikyti su jo namų kaimynyste, nors neatmetama galimybė, kad netrukus Leninui ir pačiam teks užleisti šią vietą.

Gatvėse - purvynas

Norintieji išsikeisti valiutos, neturėtų nustebti, kad jiems teks pateikti pasą. Taip pat nereikia nustebti, jog nematyti nė vienos pėsčiųjų perėjos ar kitokių miestams būdingų skiriamųjų gatvės juostų.
Apie švarius batus tenka pamiršti, nes gatvėse tirpstantis sniegas niekur nesuteka. Moterys ypatingai turi saugoti savo batus su kulniukais - nesitikėkite surasti trinkelėmis kloto šaligatvio.
Klaipėdoje iš širdies gali keiksnoti nebent tik Kretingos gatvės šaligatvius, tuo tarpu Kaliningrado centre - dar blogiau nei minėtoje mūsų uostamiesčio gatvėje.

Europietiškiausias Rusijos miestas

"Gyvenam tai normaliai, bet mokytis sunku. Už mokslą tenka daug mokėti. Už semestrą - 19 000 rublių (1900 litų). Mokomės maisto produktų technologo profesijos Kaliningrado universitete. Kaliningradas - vienas europietiškiausių Rusijos miestų. Gyventi galima tik tai čia ir Maskvoje arba Sankt Peterburge", - apie gyvenimą Kaliningrade pasakojo studentės Ženia, Ira, Saša ir Jana.
Tačiau dėl Kaliningrado ateities merginų nuomonės išsiskyrė. Kai kurios iš jų manė, kad Rusija Kaliningradui nieko gero neduos ir reikia glaustis prie Europos, išliekant iš dalies priklausomiems Rusijai. Likusios dvi tikėjo šviesia Kaliningrado ateitimi Rusijos Federacijoje.
"Pas jus Palanga labai graži. Kaunas ir Vilnius taip pat nuostabūs miestai, ten viskas švaru. Aišku, nelabai gerai, kad tranzito tvarka pasunkės, nes visi čia turi giminių didžiojoje Rusijoje, bet ir jums bus ne ką lengviau čia patekti", - apie lietuvius pasakojo merginos.

Pensija - 1300 rublių

Gyvenimo džiaugsmo niekaip negalėjai įžvelgti pinigėlių prašančios 88 metų senutės Stefanijos akyse.
"Aš prieš dešimt metų į Kaliningradą atvažiavau iš Baltarusijos. Norėjau savo gyvenimą baigti pas čia gyvenusią dukrą. Tačiau pačiai teko ją palaidoti. Dabar gyvenu su vaikaičiu, kuris neseniai iš armijos grįžo. Šlaistosi jis dabar - tai dirba, tai nedirba. Nieko nepadeda", - vos sulaikydama ašaras pasakojo Stefanija.
Pensijos močiutė pasakojo gaunanti apie 1300 rublių (130 litų). "Kur dingsi, tenka gyventi. Tačiau gyvenimas čia eina vis blogyn ir blogyn. Anūkas už butą nemoka, tai man maistui lieka apie 400-500 rublių", - paklausta, ar užtenka pensijos pragyvenimui, sakė močiutė.

Bankininkams visur gerai

"Gyvenimu Kaliningrade skųstis negaliu. Dirbu Taupomajame banke, per mėnesį gaunu apie 5000 rublių. Vyras - privatus verslininkas, turim ketverių metų sūnelį, pinigų užtenka ir maistui, ir už butą sumokėti, ir apsirengti", - pasakojo gatvėje užkalbinta Liudmila.
"Jūs tokie patys kaip ir mes, tik kita kalba kalbate. Visais politiniais klausimais aš nesidomiu, tad negaliu nieko pasakyti nei apie būsimą tranzito tvarką per Lietuvą nei apie paties Kaliningrado ateitį. Norisi tik, kad būtų gerai ir viskas, nors stengiuosi gyventi šia diena", - apie lietuvius ir Kaliningrado ateitį sakė banke dirbanti moteris.

Turguje prekiauja armėnai ir lietuviai

"Man Kaliningrade nelabai patinka. Pas mus, Armėnijoje, Jerevane, žymiai geriau. Jau metai laiko kai gyvenu Kaliningrade. Atvažiavau pas tėvus kurie čia jau ketverius metus dirba. Bet greit vėl grįšiu į Armėniją, kad galėčiau tęsti mokslus. Noriu tapti kompiuterių specialiste", - pasakojo 18-metė Zara, prekiaujanti maisto produktais centriniame turguje.
Mergina per dieną pasakojo suprekiaujanti apie 5000 (500 Lt) rublių, o jos dienos uždarbis siekia 150 rublių. Zara sakė prekiaujanti tik dėl to, kad "prastumtų" laiką, nes čia draugų neturinti, o pinigų tėvai uždirbantys pakankamai.
Zara nustebino ištarusi lietuviškus "laba diena", "ačiū", "viso gero". Pasirodo, mergina šių žodžių išmoko iš Kaliningrado turgavietėje dirbusios šiaulietės Renatos. "Renata - labai geras žmogus, tik jai čia prekyba nesisekė ir ji su vyru išvyko į Angliją", - pasakojo Zara.

Gausu spekuliantų

Centrinė Kaliningrado turgavietė palieka nemalonų įspūdį. Maisto produktų pavilijone tvarka dar visai pakenčiama - tik, kaip ir visur Kaliningrade, purvo gausu ir čia. Daiktų turguje pasijunti labai nejaukiai - tai tarsi uždaras labirintas, su netvarkingai išsimėčiusiomis prekiautojų palapinėmis.
Tik įėjus pro daiktų turgaus vartus, pasigirsta siūlymas: "Liubaja valiuta". Nelegaliai valiutą keičiantys vaikinai labai nekalbūs. Tik pasikeitus dešimt eurų pavyko sužinoti, kad nuo šios sumos spekuliantas uždirbo 100 rublių (10 Lt).
"Lietuviai, atiduokite mums Memelį. Aš interviu neduodu", - vienintelės frazės, kurias dar pavyko išpešti iš šešėlinio verslo atstovų.

Šašlikai šalia Stalino

Šalia centrinės turgavietės įsikūrusioje "lauko kavinėje" - pasibaisėtinos sąlygos. Šalia Stalino biusto kepami šašlikai, kurios mausto sunkiai kalbantis, sužaloto veido vyriškis. Tik pamovęs šašlikus vyriškis skuba nurinkti alaus butelių ir maisto likučių nuo stalo, kurį ką tik apleido būrelis neblaivių vyriškių.
Maisto produktai pjaustomi šalia su alaus buteliais bestoviniuojančių vyriškių. Fotografuoti griežtai neleidžia, tačiau paslapčia pavyksta įamžinti "garbingoje vietoje" atsidūrusį tautų tėvo biustą.

Pigesnė tik degtinė

Užsukus į kuklią kavinukę, juodos kavos galima išgerti už 25 (2,5 Lt) rublius. Maža pica kainuoja 60 rublių. Deja, jei jūsų užsakymą suprato neteisingai - prašėte picos be grybų, tik su jautiena, bet atnešama pica būtent su grybais - kaltas liksite jūs. Apie tai bylos ne tik žavios padavėjos akys, bet ir neišgirstas žodis "atsiprašau".
Šalia centrinės turgavietės įsikūrusiose maisto produktų parduotuvėse pasitinka sovietinių vitrinų spindesys. Pieno litras kainuoja 13,20 rb, 400 g grietinės - 21,60 rb, pakelis sviesto - 18,70 rb. Už kilogramą sūrio tektų sumokėti 94-108 rublius, už kilogramą jautienos ar kiaulienos - apie 60 rb.
Taigi mes Lietuvoje už maisto produktus mokame ne ką daugiau. Vienintelis žymus skirtumas - 0,75 l talpos "Kaliningradskaja vodka" kainuoja tik 75 rb (7,5 Lt).

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder