Seimo Konservatorių frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma premjerą Algirdą Butkevičių užsipuolė, kodėl jis nieko nedaro, kad draudimas pardavinėti Lietuvos žemę užsieniečiams būtų pratęstas ir po kitų metų gegužės 1-osios, ir ragina jį imtis kokių nors veiksmų. Tačiau galimybę tą padaryti turėjo ir patys konservatoriai, kai buvo valdančioji partija. Bet Seime balsuojant dėl draudimo pratęsimo iki 2018 metų gegužės visi jie, taip pat ir J. Razma, balsavo prieš. Todėl dabartinį jo raginimą politologai vadina kailio išvertimu.
Užvertė klausimais
Pasak J. Razmos, vis mažiau laiko lieka iki 2014 m. gegužės 1 d., kai baigsis pereinamasis laikotarpis ir Lietuva privalės vykdyti savo įsipareigojimus, duotus stojant į ES dėl nevaržomo žemės pardavimo bet kuriam ES piliečiui. Artėjant šiai datai, pasak seimūno, pastebimas didėjantis piliečių susirūpinimas, kuriasi iniciatyvinės grupės, planuojančios organizuoti referendumą Konstitucijos pataisai, kuri skelbtų, kad „Lietuvos žemė, vidaus vandenys ir miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ir jos piliečiams“, priimti.
„Ar ramiai laukiate 2014 m. gegužės 1-osios, manydami, kad žemės pardavimo užsieniečiams galimybės atsiradimas nesukels kokių nors reikšmingų neigiamų pasekmių? Ar manote, kad reikėtų išnaudoti visas galimybes, siekiant papildomo draudimo parduoti žemę užsieniečiams termino pratęsimo? Kokius šiuo atveju matytumėte savo veiksmus siekiant tokio tikslo? Kokius pažadus galėtumėte deklaruoti? Ar esate numatę parengimą įstatymų ar kitų teisės aktų projektų, kurie sukurtų papildomų galimybių, pirmenybę įsigyti žemę dabar ūkininkaujantiems žmonėms ir tuo bent netiesiogiai apsunkinti užsieniečiams žemės Lietuvoje įsigijimo perspektyvą?“ - tokius klausimus A. Butkevičiui pateikė J. Razma.
Balsavo vienaip, šneka kitaip
„Respublika“ primena, kad 2011-ųjų pabaigoje Seimas priėmė sprendimą pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams tik iki 2014 metų gegužės. Tokia galimybė numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje. 2011-ųjų spalį Seimas balsavo ir dėl alternatyvaus pasiūlymo, pateikto tuometinio parlamentaro Jono Ramono: draudimą iškart pratęsti bent jau iki 2018-ųjų gegužės. Tačiau tokią iniciatyvą palaikė tik keli politikai. Tas pats J.Razma balsavo už tai, kad minėtas projektas būtų atmestas. Kodėl gi dabar jis atsakomybę verčia premjerui, jei pats nieko nedarė?
„Lietuva verčiama jau nuo kitų metų leisti pardavinėti žemę užsieniečiams, nors tiesioginės išmokos ir nebuvo sulygintos. Jei išmokos būtų sulygintos, tada sakytume: reikia bandyti konkuruoti. Kadangi taip neatsitiko, Vyriausybė turėtų derėtis dėl papildomo pereinamojo laikotarpio, per kurį būtų galima pratęsti draudimą dėl žemės pardavimo. Tiesioginių išmokų suvienodinimui pereinamasis laikotarpis pratęstas, todėl tai būtų puikus argumentas derybose. Aišku, tai nebus lengvas procesas, tačiau pirmininkavimas ES Tarybai bus puikus momentas, mat mes galėsime iškelti šį klausimą“, - „Respublikai“ sakė J. Razma.
Už paklusnumą
Parlamentaras įtikinėjo, kad balsavo prieš J.Ramono pasiūlytą projektą, nes esą tik derybomis, o ne įstatymais galima pratęsti draudimą. Priešingu atveju neva būtų pažeista stojimo į ES sutartis. Tai, kad ir pati ES nesilaiko duotų pažadų ir vėl pratęs pereinamąjį laikotarpį dėl tiesioginių išmokų esą nereiškia, kad taip elgtis galime ir mes.
„Nesu tokio kelio šalininkas, negalima žaisti tokių žaidimų. Sutartis yra sutartis. O dėl tiesioginių išmokų - tiesmukų pažadų iš ES pusės dėl jų suvienodinimo nebuvo, todėl negalima traktuoti, kad ji ką nors pažeidė. Be to, Vyriausybė gali sužaisti taip, kad užsieniečiams būtų apsunkintas žemės įsigijimas“, - svetimomis, dar nepadarytomis nuodėmėmis, savas maskavo J. Razma.
Dviveidžiai politikai
Politologas profesorius Algis Krupavičius tokį J.Razmos elgesį vadina dvigubu žaidimu ir kailio išvertimu.
„Labai dažnai partijos, būdamos valdžioje, kalba vienaip, o perėjusios į opoziciją - visai kitaip. Apsisuka 180 laipsniu. Labai gaila, kad Lietuvoje tokių reiškinių yra aiškiai per daug. Politikai turi turėti aiškius principus ir jų nekaitalioti taip, kaip jiems naudingiau. Jie neturi keistis nuo to, ar esi valdžioje, ar opozicijoje. Išversdami kailį, politikai tikisi, kad visuomenė neprisimins, ką jie sakė prieš kelerius metus. Ir tokiam galvojimui yra pagrindo, nes visuomenės atmintis, deja, yra trumpa. Tuo politikai labai sėkmingai naudojasi. Ypač tai būdinga konservatoriams. Ką tik naujoji Vyriausybė minėjo šimtadienį. Pažiūrėkime, ką jie kalbėjo. Ūkio eksministras Dainius Kreivys ją pasveikimo su nedarbo šimtadieniu. Turint omenyje jo paties, kaip ministro, kontroversijas... Sąžiningas politikas jo vietoje šiek tiek patylėtų, palauktų ir tik paskui, jei būtų už ką kritikuoti, galėtų prasižioti. Deja, mūsų politikoje pilstoma iš tuščio į kiaurą, kalbama be argumentų. Ir dar tas kailio išvertimas labai būdingas“, - situaciją įvertino profesorius A. Krupavičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą