Atrodo, kaip puiku. Ne iškart tuos parašus atmetė. Pagailėjo. Tačiau palyginkite solidžiąją šiltoje salėje posėdžiaujančią VRK ir gatvėse šąlančius parašų rinkėjus. Įtikinėjančius praeivius: žmogau, būk pilietiškas, pasirašyk. Ar tau Lietuvos žemės negaila? Praeivis gal sustojo. Gal iš šąlančio žmogaus nepasišaipė. Gal stabtelėjo prie kokios nors parduotuvės vitrinos, skvero suoliuko ir pasirašė. O pasirašęs šyptelėjo ir nuėjo. Savo keliais. Per skubėjimą supainiojęs kokį nors vieną skaičiuką. Ar todėl, kad namie paliko akinius. Tad reikalauti, kad parašų rinkėjai iš naujo patikrintų suklydusių, apsižioplinusių duomenis, yra visiškas pasityčiojimas iš tiek daug dėl Lietuvos žemės nuveikusių žmonių. Remiantis tikimybių teorija, tas suklydęs pasirašėlis tikrai nesėdi vis ant to paties suoliuko skvere. Nelūkuriuoja prie parduotuvės vitrinos. Ruošiasi Kalėdoms. Gal išvykęs žiemos atostogų. Ir net neįtaria klaidą įvėlęs. Galbūt net didžiuojasi savo pilietiškumu.
Ar VRK nesityčioja? Kriminalinė paieška kartais per dešimtmetį neranda vieno žmogaus, o parašų rinkėjai per kelias savaites turi rasti daugiau kaip 10 tūkst. pasirašėlių. Matyt, viskas daug paprasčiau. Jei S.Daukanto aikštė referendumo nenori, tai VRK posėdžių salė taip pat nenori. Reaguoja veidrodiškai. Jei mūsų valdžiukė nutarė, kad Lietuva neverta savo žemės, tai mes, Lietuvos piliečiai, iškilnojami į debesis. Matyt, ten bus mūsų nuolatinė registracija. Ir ten jau nepripainiosime asmens duomenų, adresų.
VRK 292 200 parašų vis dėlto pripažino tinkamais. Vien tiek pakanka, kad politikai pajustų, jog negalima ignoruoti tiek žmonių, nenorinčių atiduoti savo Tėvynės žemės. Nes ją atidavus kas mums liktų? Geografinis pavadinimas? Kai žemė jau nepriklausys lietuviams, geografinius pavadinimus taip pat lengva pakeisti. Taip Gumbinė tapo Gusevu, o Tilžė - Sovetsku. Lygiai taip pat Lietuva gali tapti ES rytinė provincija su stirksančia S.Daukanto aikšte. Ir vis dar posėdžiaujančiu Seimu. Tiek įtakingu Briuseliui kiek Balbieriškio seniūnija.
Baisiausia, kad mūsų politikai neatsparūs. Kai kailiukai taip spėriai kaitaliojami kaip S.Daukanto aikštėje, iš viso neaišku, ką toks politikuotojas galvoja. Visas su grifu „slaptai“. Nes visiškai nepaiso mūsų valstybės suvereniteto. Tarsi tai būtų tik pakiša kaip saldainių dėželė. Pamaloninti Briuselį, kad užsitikrintum tolesnę karjerą. Ne Lietuvoje. O biografijoje liktų įrašas - įtakinga lietuvių žemių maklerė.
ES mes reikalingi tik tiek, kiek dar galime ką nors atiduoti. Žemę, valstybės suverenumą. Darbo jėgą. Liokajišką vietos politikuotojų nuolankumą. O vėliau, viską perėmus, mūsų faktiškai jau niekas nepaisys. Eiliniai lietuviai tai supranta. Jei referendumui bus dirbtinai trukdoma, laikysime tai valstybės išdavyste.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą