Jonas Šimėnas pripažintas pažeidęs Seimo statutą

Jonas Šimėnas pripažintas pažeidęs Seimo statutą

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas dėl įstatymo projekte atsiradusios klaidos pripažintas pažeidęs Seimo statutą. Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat patarė jam gerinti komiteto darbo organizavimą.

"Buvo pažeistas Seimo statutas, nes kai įstatymas jau buvo priėmime, J. Šimėnas nesureagavo į jam išsakytas pastabas, kad projektas neatitinka to varianto, koks buvo svarstymo stadijoje", - sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Jo nuomone, Aplinkos apsaugos komitete reikėtų keisti darbo stilių. "Mano asmenine nuomone, tikrai reikėtų keisti darbo stilių šitame komitete, nes nėra patenkinta nei Seimo Pirmininkė, nei tie, kurie užsiima gamtosauga. Po komisijos rekomendacijos turėtume rengti posėdį ir pakalbėti apie darbo stilių ir darbo gerinimą komitete", - sakė A. Salamakinas.

Etikos sargų vadovo teigimu, jam sunku įsivaizduoti, kaip buvo galima nepastebėti klaidos įstatyme. Tačiau jis neketina kelti J. Šimėno atstatydinimo klausimo. "Aš asmeniškai šito klausimo nekelsiu. Jeigu bus kitų kolegų keliamas, tada diskutuosime", - sakė A. Salamakinas.

Dėl įstatyme atsiradusios klaidos į etikos sargus kreipėsi Seimo nariai Aurelija Stancikienė ir Algis Čaplikas. "Ar mes galime garantuoti, kad tai vienintelė klaida?" - etikos sargų posėdyje reiškė susirūpinimą A. Stancikienė.

Tuo tarpu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė Rūta Rutkelytė mano, kad atsiradusi klaida "tai labai "plono" redagavimo dalykas".

J. Šimėnui pavyko atremti kai kurių kolegų kaltinimus dėl galimo Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekte atsiradusios nuostatos klastojimo.

"Nieko neklastoju, nieko neklastojau ir nesiruošiu klastoti", - etikos sargams pareiškė J. Šimėnas. Jo teigimu, įvyko techninė klaida. Beje, dėl jos atsiradimo apgailestavo ir posėdyje dalyvavusi komiteto patarėja.

Kaip ELTA jau skelbė, svarstant įstatymo projektą Seime buvo pritarta nuostatai, kad iki 2020 m. hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinta "iki 141 megavato (MW), suteikiant pirmenybę nepatvankinėms technologijoms". Tačiau praėjusią savaitę Seimą pasiekė projektas, kuriame teigiama, kad "suminė įrengtoji galia turi būti padidinta ne mažiau kaip iki 141 MW".

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder