Gamtosauga
Dvi dienas trukusio Aplinkos ministerijos organizuoto seminaro "Pajūrio juosta: aplinkosaugos problemos ir sprendimai" metu aptarta pajūrio krantų išsaugojimo programa, supažindinta su Jūrinių tyrimų centro atliekamu Baltijos jūros bei Kuršių marių monitoringu, pesticidų atliekų tvarkymu.
Daugiausia rūpesčių - Palangoje
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, krantų ardymo problema tampa vis aktualesnė daugeliui šalių - vien šiemet intensyvią eroziją patyrė apie 20 proc. Europos krantų. Šio proceso priežastys - ne tik globalinis klimato atšilimas, dėl kurio jūros lygis per paskutinįjį šimtmetį pakilo 20 cm, padažnėjusios audros, bet ir žmogaus veikla.
Nepaisant šių procesų, L. Budrio teigimu, Kuršių nerijos pakrančių būklė nėra kritiška, kiek daugiau problemų kelia tik Palangos pajūris. 1997-1998 metais ties jūros tiltu pašalinus akmenis, kranto linija "atsitraukė" daugiau nei tris kartus, buvo išplauta apie 201,6 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Pagal prieš metus aplinkos ministro patvirtintą Pajūrio juostos tvarkymo programą, visam žemyniniam krantui sutvirtinti ir apsaugoti reikėtų apie 5,6 mln. litų, o tolesnei priežiūrai - iki 0,75 mln. litų kasmet.
Pagrindinis programos principas - išlaikyti pakrančių autentiškumą, tvarkyti gamtiniais analogais, t.y. pajūrį papildyti smėliu, pinti žabtvores. Numatoma pirmiausia į paplūdimius grąžinti žemkasių paimtą tinkamą smėlį, taip pat jį gabenti iš jūros, karjerų. Bus rekonstruota ir senoji buna.
Šiemet Klaipėdos apskrities viršininko administracijai Pajūrio juostos tvarkymo programai įgyvendinti Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė 100 tūkst. litų, o rekonstruoti bunai iš valstybės biudžeto skirta 1,5 mln. litų.
Švariausi - D-6 rajono vandenys
Jūrinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojo Vytauto Ašmonto teigimu, didžiausios Baltijos jūros problemos kyla dėl to, jog čia gyvena daug žmonių, dirba pramonės gigantai, naftos terminalai, gabenama daug krovinių.
Pasak V. Ašmonto, Baltija - viena iš labiausiai izoliuotų jūrų pasaulyje. Jos vanduo atsinaujina tik per 25-30 metų, todėl nuolat vykdomas Baltijos, Kuršių marių bei Nemuno deltos monitoringas, tiriamos ekstrinės situacijos (žuvų kritimas, naftos išsiliejimas).
Jūrinių tyrimų centras yra įtrauktas į kritinių situacijų valdymą, prognozuoja galimą naftos dėmių dreifavimą, tiria vandenis palaidoto cheminio ginklo rajone.
V. Ašmonto teigimu, kol kas cheminis ginklas pavojaus aplinkai nekelia.
Taip pat nuo 2002 metų naftos platformos D-6 rajono tyrimų metu nustatyta, kad šie vandenys švariausi Lietuvos jūros teritorijoje.
Jūrinių tyrimų centras jau dabar ruošiasi darbui pagal Europos Sąjungos direktyvas. "Aplinkos ministerija su Europos Sąjunga pasirašė paramos sutartį, pagal kurią centrui skiriami 2 mln. litų. Projektas bus baigtas šiomis dienomis", - sakė V. Ašmontas.
Pesticidai vis dar tvarkomi
Seminaro metu Klaipėdos rajone, Ližiuose, į Vokietiją buvo ruošiamos išgabenti pesticidų atliekos. Su jų tvarkymu regione supažindino Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Mockus.
Į Vokietiją sudeginti pesticidai vežami po 2002 metais Aplinkos ministerijos paskelbto konkurso jų atliekoms nukenksminti, kurį laimėjo Hamburge įsikūrusi pavojingų atliekų deginimo įmonė AVG.
Nuo šių metų rugpjūčio mėnesio Klaipėdos rajone esančiuose sandėliuose pakuojama 122,7 tūkst. kilogramų pesticidų, kurie bus išgabenti.
Aplinkosaugininkų teigimu, didžiausią pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai kelia daugelyje pesticidų sandėlių gaisraviečių likęs su pesticidais sumaišytas gruntas - chemikalai nuolat išplaunami į paviršinius ir gruntinius vandenis.
Lietuvoje yra vienas pesticidų kapinynas ir 11 pesticidų sandėlių gaisraviečių, iš kurių viena - Kretingos rajone, Senosios Impilties kaime. Manoma, kad čia yra apie 60 tonų pesticidų, o užteršto grunto kiekis siekia 300 kubinių metrų. Ši sankaupa yra uždengta polietileno plėvele, užpilta gruntu, ir bus tvarkoma programos lėšomis. Tiksliai nusakyti valymo darbų apimtį bus galima tik atlikus detalius aplinkos užterštumo tyrimus.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą