Jūrininkai netiki, kad "Laivininkystę" reikia gelbėti

AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" jūrininkai netiesiogiai solidarizuojasi su šią savaitę prieš šios valstybei priklausančios įmonės galimą pardavimą piketuojančiais klaipėdiečiais. "Privatizavimas - šnipštas. Kažkam trukdo
"Laivininkystė", kuri gerai dirba. Nors konkurencija didelė, darbo yra iki kaklo, tik dirbk", - sako laivo "Alka" kapitonas Saulius Mačiukas.

Šiuo metu "Alka" su sulūžusiu velenu yra parvilkta į Klaipėdą remontuoti. Ta proga su "Vakarų ekspresu" sutikęs pasikalbėti laivo kapitonas teigia jaučiąs nuoskaudą dėl savo valstybės laivyno.

"Turime aparatūrą, kuri 120 kilometrų spinduliu rodo, kur yra koks laivas. Per 24 valandas, kol mūsų laivas buvo buksyruojamas Baltijos jūroje, nemačiau nė vieno laivo su Lietuvos vėliava. Prieš 10 metų taip nebūdavo. Graudu, kad visi pamiršo pirmą Lietuvos nepriklausomybės laikais nupirktą laivą "Mindaugas", net Lietuvos jūrų muziejus savo parodoje jo nepaminėjo. Tai argi galima tikėtis, kad "Laivininkystės" neprivatizuotų? Mums nuo pat pirmo kurso Makarovo jūrų akademijoje Sankt Peterburge, buvusiame Leningrade, buvo kalama į galvą, kad esame valstybinės vėliavos pasiuntiniai. Turi likti Lietuvos vėliava laivuose", - kalbėjo S. Mačiukas.

Žlugs investicijos į žmones

"Svarbu ne pats laivas, geležies gabalas, bet žmonės. Jeigu laivo savininkas neinvestuoja į juos, tokia laivininkystė neturi perspektyvos. Melas, kad užsienyje mūsų jūrininkai turi paklausą. Taip, jie turi paklausą dirbti senuose, po 30 ir daugiau metų amžiaus, laivuose. Jeigu nebebus šitos "Laivininkystės", bus sužlugdytas indėlis į žmones. Kad ir kaip būtų mokomi jauni žmonės, be savo laivininkystės jie neturės galimybės tapti nei kapitonais, nei kapitonų vyresniaisiais padėjėjais.

1989 metais pakliuvome į laisvąją rinką ir išsilaikėme iki 2010-ųjų, vadinasi, buvusi Jūrų laivyno ministerijos sistema yra gyvybinga. Žlugo žvejai. Jų sistema neišsilaikė laisvojoje rinkoje, nes jie investavo į metalą, o ne į žmones. O mes - paskutiniai mohikanai", - mano kapitonas.

Susisiekimo ministerija, valdanti pagrindinį "Lietuvos jūrų laivininkystės" akcijų paketą, tvirtina, kad tie, kurie organizuoja parašų prieš įmonės privatizavimą rinkimą, rengia piketus, esą net neįsivaizduoja, kokia yra bendrovės situacija. Tuo metu patys jūrininkai tvirtina netikintys, kad "Laivininkystės" padėtis yra prasta.

Jo teigimu, tos investicijos į jūrininkus buvusios ne beprasmės: "Jeigu mūsų laive įvykus avarijai kovo 9 dieną atviroje jūroje būtų kas atsitikę, t.y. būtume pametę inkarą, dabar mažiausiai 30 mln. eurų būtų reikėję mokėti iš Lietuvos biudžeto už aplinkos taršą. Mes nieko neužteršėme, nieko nepažeidėme, nieko nesugadinome, įgulos nariai sužeisti nebuvo. Įgula dirbo gerai. Galėjome į viską nusispjauti, numesti inkarą, ir viskas, tegu moka "Lietuvos jūrų laivininkystė" ar valstybė. Bet įgulos nariai po 20 valandų alkani dirbo, kad ištrauktų tą inkarą, kad parengtų laivą buksyravimui. Leidomės ir už borto, tik po vandeniu nelindome. Bet tikėjomės, kad mus atvilks į saugų uostą, o ne į Klaipėdą", - pasakojo S. Mačiukas.

35 metus dirbantis kapitonas teigia Klaipėdos uostu esąs nusivylęs dėl įvairių patikrų ir kitų dalykų. Anot jo, ir kiti kapitonai nenori atplaukti į savo uostą.

Be to, atplukdžius laivą remontuoti į Lietuvą, sumažėjo ir įgulos atlyginimai. Mat kai laivas būna jūroje, kapitonas, skaičiuojant ir dienpinigius, gauna beveik 4 tūkst. Lt per mėnesį, o Lietuvoje, kur dienpinigiai nemokami, - tik 1400 Lt. Jūreiviai gauna 3 kartus mažiau nei kapitonas.

"Taip, mes nepatenkinti mažomis algomis. Alkanas šuo ir ant šeimininko loja. Bet mes dirbame ir norime dirbti", - sakė kapitonas.

Už ir prieš

Žinia, Susisiekimo ministerija norą privatizuoti AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) motyvuoja skaičiais: per metus ji patiria apie 20 milijonų nuostolių. Situacija rinkoje esanti prasta, frachtai - maži, darbo nėra. Pasak Susisiekimo ministerijos, valdančios pagrindinį LJL akcijų paketą, viceministro Arūno Štaro, tie, kurie organizuoja parašų prieš privatizavimą rinkimą, rengia piketus, esą net neįsivaizduoja, kokia yra bendrovės situacija.

Buvęs LJL generalinis direktorius Vytautas Vismantas yra pasakęs, kad jeigu būtų buvusi jo valia, dabar, sunkmečiu, jis laivus būtų pirkęs, o ne pardavęs. Neseniai laivai "Svilas" ir "Staris" dėl bendrovės skolų buvo parduoti.

Pasisakančiųjų prieš šios bendrovės privatizavimą argumentai - nebeliks laivų su Lietuvos vėliava, bus sugriauta didžiulė sistema, kurioje žmonės turėjo darbo. LJL atsidūrusi tokioje situacijoje todėl, kad jau prieš metus buvo pranešta apie privatizavimą. Esą žmonės, nežinodami savo ateities, nebegali normaliai dirbti.

Beje, piketuotojų kalbos apie nacionalinio laivyno praradimą piktina AB "Limarko" laivininkystės kompanijos, atsiradusios privatizavus AB "Klaipėdos transporto laivynas", generalinį direktorių Vytautą Lygnugarį. Pasak jo, kol bus ši kompanija, tol bus ir Lietuvos nacionalinis laivynas. Dabar tai didžiausia Lietuvos laivybos kompanija, turinti 16 laivų. Pasak V. Lygnugario, kranto darbuotojų šioje kompanijoje kur kas mažiau nei LJL, turinčioje šiuo metu tik 11 laivų.

Tačiau Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža mano, kad kai tik bus panaikinti jūrininkų dienpinigiai, kai laivų savininkams teks mokėti už jūrininkus vos ne dvigubai daugiau, privačios laivybos kompanijos tuojau pakeis Lietuvos vėliavą savo laivuose. Beje, du "Limarko" laivininkystės kompanijos laivai jau plaukioja su Maltos vėliava.

Žvejybos laivyno privatizuoti nespėjo

Žinia, prieš 10 metų dalis AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" jau buvo privatizuota. Vietoje jos atsirado DFDS LISCO, kuriai po reorganizacijos atiteko keltai ir keli trampiniai laivai. Keltai tebeplaukioja su Lietuvos vėliava, seni laivai pakeisti naujais, juose dirba ir lietuviškos įgulos. Tiesa, generaliniu direktoriumi pastaruoju metu skiriamas tik danų atstovas. Trampinių laivų ji nebeturi, jie parduoti. Bendrovė registruota Lietuvoje, moka mokesčius, bet pelnas atitenka danams.

Tuo metu Lietuvos žvejybos laivyno privatizuoti nespėta: valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra" bankrutavo. Valstybės politika tuo metu buvo tokia, kad Lietuvai nereikia tokio didelio žvejybos laivyno. Laivai buvo išparduoti, tačiau gautų lėšų neužteko atsiskaityti su tūkstančiais iš darbo atleistų žmonių. Vyriausybė skyrė kelis milijonus litų, kad būtų atsiskaityta su darbuotojais. Dar tebėra liudytojų, kurie pasakoja, kaip verkė žvejybos laivų kapitonai, kai dar geri jų laivai buvo pjaustomi ir parduodami kaip metalo laužas.

Dalia BIKAUSKAITĖ