Jūros dugne - 11 tūkstantmečių senumo radiniai

Po vandeniu

Klaipėdos universiteto (KU) Povandeninių tyrimų centras - kol kas vienintelė institucija Lietuvoje, užsiimanti kultūros paveldo, esančio po vandeniu, paieškomis.

Anot tyrimų vadovo universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus, šis paveldas - tai nuskendę senovės krantai, Šventosios uostas su savo senoviniais įrenginiais ir įvairiu laikotarpiu nuskendę laivai.

"Be mūsų universiteto yra ir nedidelė grupelė Vilniuje, šiek tiek žvalganti Lietuvos ežerus, tačiau iš esmės KU yra vienintelis toks centras, o jūroje be mūsų niekas daugiau nedirba. Yra, žinoma, turistų, kurie nardo ir ką nors randa, bet nuosekliais moksliniais tyrimais užsiimame tik mes", - sako V. Žulkus.

Ar daug šioje srityje jau esate nuveikę?

Mes dabar darome ne tiek tiriamąjį, kiek inventorizacinį darbą - ieškome, kur kas gali būti, dokumentuojame. Tai yra mūsų pagrindinis darbas, kurį sistemingai jau dirbame penkerius metus. Ateityje intensyvės laivyba atskirose jūros vietose, o ten juk gali būti paveldo objektų, kuriuos reikės saugoti. Lietuva galbūt jau šiemet pasirašys povandeninio jūros paveldo apsaugos konvenciją ir įsipareigos ieškoti bei saugoti povandeninio paveldo objektus, kad jie nebūtų grobstomi ar gadinami.

Kokie vertingiausi jūsų radiniai?

Įdomiausi mūsų paskutiniųjų metų radiniai yra senieji krantai. Prieš trejus metus mes radome pirmą tokią vietą ties Juodkrante. Kaip tik žvalgėme su specialiu prietaisu, sonaru, kuris 27 metrų gylyje parodė kontūrą, panašų į laivą. Švedai, kurie mums tuo metu talkino, manė, kad tai bus laivo korpusas. Tačiau pasinėrę mes ten radome ne senovinį laivą, o tralą, už kažko užkliuvusį. Pasirodo, jis buvo užkliuvęs už kelmo. Sunku patikėti, kad 27 metrų gylyje jūros dugne radome maždaug metrą iškilusį virš dugno normalų kelmą su šaknimis. Paskui šalia radome dar du tokius kelmus - aptikome mišką, pušis, kurios augo šitoje vietoje prieš 11 tūkst. metų. Tuo metu jūros lygis buvo nukritęs keliasdešimčia metrų, ir toje vietoje buvo normalus krantas, augo medžiai. Paskui, kai gana greitai pakilo jūra, visa tai atsidūrė 27-29 metrų gylyje.

Užpernai radome kitą tokią vietą ties Melnrage, 14,5 metro gylyje. Aptikome labai įspūdingą poledynmečio liekaną - gulinčius akmenis, 8 metrų aukščio uolą ir netoliese dar vieną panašų kelmą, kuriam maždaug 9 tūkst. metų. Prieš 9-11 tūkst. metų čia pradėjo gyventi žmonės. Geriau paieškojus gali būti, kad rastume ir žmonių gyvenimo pėdsakų. Kol kas jų rasti nepavyko, nors dar ir neieškojome. Beje, radinys buvo svarbus ir geologams. Jie žinojo, kad buvo tokie vandens lygio svyravimai, spėjo, kada kiek vandens lygis buvo nukritęs prieš kiek tūkstančių metų. Tai yra pirmieji įrodymai, tikros datos.

O laivai? Ar daug jų aptikote?

Rasti ką nors nardant yra beveik beprasmiškas dalykas, nors kai ką esame radę ir tokiu būdu. Surenkame informaciją iš žvejų - tų, kurie žvejoja prie krantų arba su tralais kur nors toliau. Po kiekvienos audros pakrante vaikštant galima pamatyti išmestų laivo detalių. Tai yra ženklas, kad kažkur jūroje apie tą vietą kažkas gali būti. Taip ieškodami esame radę keletą senovinių XVII amžiaus laivų, XVIII amžiaus laivų liekanų.

Vanduo jūroje skaidrus būna labai retai - jis drumstas, todėl ieškoti vizualiai yra labai sudėtinga. Tris vasaras iš eilės mums maždaug po dvi savaites talkino švedai iš Stokholmo, kurie turėjo tada specialų tyrimų laivą su sonarais - specialiais prietaisais, kurie mato, kas yra jūros dugne. Jie veikia akustiniu principu. Mes tada galime panerti ir pasižiūrėti, kas ten iš tikrųjų yra. Tokiu būdu buvo atrasta apie 10-12 laivų, bet beveik visi jie yra sudaužyti, susprogdinti, subombarduoti Pirmojo arba Antrojo pasaulinio karo metais. Senųjų laivų sonaru kol kas neradome.

Sakote, ieškoti labai padeda istorinė medžiaga.

Renkame istorinę medžiagą, įvairią informaciją apie laivus, kurie kažkada skendo Lietuvos teritorijos vandenyse. Turėdami tokių duomenų ir radę laivą, bandome jį identifikuoti. Ar ten koks "Titanikas", ar ne "Titanikas". Žinome daugelio laivų vardus ir aplinkybes, kuriomis jie skendo, bet negalime pasakyti, kad laivas, kurį radome ties Melnrage ar Palanga yra būtent šitas laivas. Kol kas tik vieną galime tiksliai identifikuoti.

Karo metų laivai po vandeniu atrodo kraupiai - jie yra sudaužyti, tiesiog metalo sąvartynai. Sunku suvokti, kas kur yra buvę. Jūreiviams, kurie plaukioja dabar normaliais, gražiais laivais tai turėtų būti tikrai kraupus vaizdas. Informacijos turime apie maždaug 70 laivų, bet jų, kaip bebūtų keista, mažėja. Visais laikais ir žvejai, ir jūrininkai žymėdavosi pavojingas laivybai vietas. Apie Klaipėdą yra sužymėta nemažai nuskendusių laivų, bet, kai mes pradėjome tikrinti, pasirodė, kad vieta gana dažnai būdavo nustatoma netiksliai, todėl tas pats laivas būdavo užregistruotas keletą kartų. Užregistruota jų daugiau negu yra iš tikrųjų.

Žinome 42 laivų vardus, kurie skendo įvairiu metu. Suradę, apnardę esame 8 senovinius laivus.

Iš istorinių šaltinių semiamės medžiagos apie nuskendusį Šventosios uostą. Nuskendusi yra ir XVI amžiaus bažnyčia, kuri stovėjo kažkada Šventojoje. Ji sugriuvo vieno uragano metu. Dabar jos pamatai yra maždaug trijų metrų gylyje po vandeniu. Mes jų, tiesa, dar neradome, bet žinome, kur reikia ieškoti. Yra ir Šventosios senojo kaimelio XVI-XVII amžiaus pastatai. Jie yra ir po vandeniu, ir tiesiog paplūdimyje. Šventosios senojo uosto molo poliai dabar jau irgi yra po vandeniu, bet negiliai - maždaug 1,5-2 metro gylyje.

Prieš penkerius metus pradėjote tirti sistemingai, o kada buvo pati pradžia?

Pradėjome Plateliuose. Prieš 15 metų buvo suorganizuota pirmoji mėgėjiška ekspedicija, surinkome grupelę entuziastų. Paskui devynias vasaras dirbome su lenkais. Ateinančią vasarą bus jau dešimt metų, kai mes dirbame su Torūnės universiteto Povandeninių tyrimų centru, ir esame apnardę visą Platelių ežere nuskendusį tiltą. Jo liekanos yra 4-13 metrų gylyje, labai gerai išlikusios, su poliais, kurių aukštis siekia iki 10 metrų. Į jūrą perėjome vėliau. Joje ir problemų yra daugiau - sulaukti gero oro yra labai sunku. Reikia, kad ne tik rami jūra būtų, bet ir vanduo nusistovėtų, būtų skaidrus, nes kitaip po vandeniu nieko nesimatys. Kitas dalykas - reikalinga speciali technika. Pavasarį jau gal turėsime. Mes daug metų dirbame su Karinėmis jūrų pajėgomis (KJP), kartu su jų narais. Kariai mums skolindavo laivą. Dabar turime savo tyrimų botą, nedidelį laivelį. Su KJP turime bendradarbiavimo sutartį. Vadas jūrų kapitonas Kęstutis Macijauskas yra labai palankus mūsų tyrimams. Jo ir Seimo nario Vaclavo Stankevičiaus pastangomis yra sutarta, kad KJP, Krašto apsaugos ministerija, perka specialų sonarą. Jis matys ne tik tai, kas yra ant jūros dugno, bet galės prasiskverbti ir į patį dugną - dumblą, smėlį. Matysime net tai, kas yra po smėliu. Tai svarbu, kadangi jūros dugnas labai greitai keičiasi - kas dar prieš kokius 15-20 metų gulėjo ant jo ir buvo matoma, dabar jau yra po smėliu.

Giedrė NORVILAITĖ