Ką daryti su nuvertėjančiais pinigais

Finansai

Gąsdinančiu tempu šuoliuojanti infliacija atsinešė ne tik augančias prekių bei paslaugų kainas, bet ir dar vieną rūpestį - kaip apsaugoti santaupas ir kur investuoti, juolab kad balsai apie didžiulius nuopuolius vertybinių popierių rinkose kasdien vis grėsmingesni.

Pavyzdžiui, vos per savaitę Baltijos šalyse registruotų fondų valdomas turtas sumažėjo apie 287 mln. Lt. Pirmadienį pasaulinės biržos išgyveno tikrą šoką po akcijų pigimo, nematyto nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. Vos per vieną prekybos sesiją rinkos smuko 5-6 proc. Indeksas "DJ Stoxx 600", į kurį įtrauktos stambiausių Europos kompanijų akcijos, sumažėjo 5,77 proc. Šveicarijos indeksas SMI smuktelėjo 5,26 proc.

Vakar buvo pranešama, kad toliau smunka Europos akcijų rinka. Vakar smuko ir Azijos akcijų rinkos. Tokijo biržos indeksas "Nikkei" sumažėjo 5,7 proc. Dauguma analitikų prognozuoja, kad indeksai ir toliau smuks.

Vakarykščius įvykius Vilniaus vertybinių popierių biržoje, kai OMXV indeksas sumenko net 3,99 proc. ir pasiekė 2006 metų pradžios ribą, finansų makleriai vadino "tragikomedija". "Nors aktyvumas rinkoje yra stipriai išaugęs, tačiau kainų kritimas yra protu nesuvokiamas dalykas. Toks vaizdas, kad prasidėjo trečiasis pasaulinis karas, o pasaulyje egzistuojančios valstybės bankrutavo", - vakar savo pranešime rašė FMĮ "Finasta".

Į butus - nebeverta

Finansų ekspertai sutaria, kad visiškai "apgauti" infliaciją kažin ar įmanoma. Vis dėlto ieškoti būdų, ką daryti, kad sukaupti pinigai nenuvertėtų, yra geriau nei tiesiog laikyti juos kojinėje.

Iki šiol labiausiai apsimokėjęs investavimo būdas - į nekilnojamąjį turtą - šiuo metu jau prarado savo aktualumą.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros "Ober-haus" Klaipėdos skyriaus vadovo Gedimino Valantino, įmonės investuoja į administracines patalpas, kurios neša naudą. Grąža šiame sektoriuje yra, tačiau taip jau nebėra su butais. Anksčiau per mėnesį ar du butų kainos šoktelėdavo ženkliai ir atnešdavo perpardavėjams apvalias sumeles.

"Į pietinius rajonus nebevertėtų investuoti. Senamiestyje butų kainos laikėsi per visas krizes. Galima būtų butą čia nupirkti ir išnuomoti", - patarė G. Valantinas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad butų pirkėjai šiuo metu - jau nebe spekuliantai, o daugiausia tie, kam iš tiesų reikia stogo virš galvos: "Ne investicijos, o gyvenimo kokybės gerinimas."

Apskritai, anot G. Valantino, investuojantiesiems jau reikėtų ieškoti kitos alternatyvos nei nekilnojamasis turtas.

Savaitės pradžioje dabartinę situaciją akcijų rinkose, kai raudonuoja beveik visų biržų indeksai, analitikai apibūdina kaip paniką, kuri tampa nevaldoma

Pasak banko "DnB Nord" Kapitalo rinkų skyriaus vadovo Mindaugo Tutlio, vienintelis būdas apsaugoti santaupas yra padėti jas ten, kur jos augs greičiau nei infliacija, t. y. daugiau nei 6-7 proc. per metus.

"Terminuotas indėlis šiek tiek apsaugos, bet niekada palūkanos nebus tokio dydžio, taigi santaupos dalinai nuvertės. Vis dėlto tai geriau negu nieko", - atkreipė dėmesį M. Tutlys.

Investicinio indėlio arba su akcijomis susietų obligacijų grąža siekia 8-11 proc. - tai jau gali apsaugoti santaupas. Investavimo fondai gali atnešti dar daugiau pelno - 11-15 proc., tačiau, anot M. Tutlio, žmonėms tai atrodo rizikinga.

"Tai - labai saugu. Svarbiausia - investuoti teisingai, o tai priklauso ne nuo rizikos, o nuo laiko. Rizika yra susijusi su laiku", - sakė M. Tutlys.

Anot jo, metams investuoti pavojinga, nes per tokį laikotarpį fondas gali kristi 30 proc., ir tai nėra joks ypatingas atvejis.

Su akcijomis susietos obligacijos, anot M. Tutlio, garantuoja, kad lėšos nebus prarastos, tačiau tik išpirkimo momentu - pasiėmus anksčiau jas prarasti įmanoma. Vis dėlto šis investavimo būdas pasirenkamas ne mažiau nei 2-3 metams.

"Užsienio bankų patirtis rodo, jog šansai, kad per 10 metų investuojantysis praras lėšas, praktiškai lygūs nuliui. Per šimtą metų tai yra nutikę tik tada, kai JAV buvo didžioji depresija", - sakė M. Tutlys.

Jis patartų pinigus skirstyti - dalį kaupti pensijai, tuos, kurių bent porą metų nereikės - investuoti. Principas investuojant esąs vienodas turint bet kokią - tiek didelę, tiek mažą sumą.

Pasaulis nebankrutuos

Vienas iš dažniausių norinčiųjų investuoti klausimų, pasak M. Tutlio, - kokį regioną pasirinkti, juolab kad nuo regiono priklauso 80 proc. grąžos (20 proc. - nuo valdytojo).

"Jei žmogus nežino, į kokį regioną investuoti, geriausia rinktis viso pasaulio fondus arba su pasaulio akcijomis susietas obligacijas. Tai - plačiai išsklaidyta rizika, pastoviausios pajamos. Svyravimų čia mažai, ir žmogus miegos ramiai", - patarė M. Tutlys.

Norintiesiems rizikuoti, bet uždirbti ir daugiau pelno, ir ypač jei investavimo horizontas toli, jis rekomenduotų rinktis augančias rinkas, t. y. Rusijos, Brazilijos, Kinijos. Tačiau svarbiausias principas esąs pinigus skaidyti - prisirinkti daug augančių rinkų ir po dalelę į jas investuoti.

"Dažnai, kai rinkos ima kristi, žmonės pradeda panikuoti ir nori tai, ką turi, kuo greičiau parduoti. Tačiau vertėtų žinoti esminį skirtumą tarp fondų, obligacijų ir akcijų. Akcijos yra įmonės vertybinis popierius. Jeigu jos krenta, žmonės praranda viską. Žmonės paprastai įsivaizduoja, kad su akcijomis susietos obligacijos ir fondai yra tas pats. Bet fondas bankrutuoti negali - į jį įeina daug įmonių. Jeigu bankrutuos viena, tai neturės didelės įtakos, o visas pasaulis bankrutuoti negali", - aiškino M. Tutlys.

Blogiausia, anot jo, yra pirkti tada, kai brangu, o parduoti - kai pigu. Po kritimo derėtų palaukti - viskas atsistatys.

Pasiduoda panikai

AB FMĮ "Finasta" finansų analitikė Skaistuolė Misiūnaitė atkreipia dėmesį, kad šiemet prognozuojamas pasaulio ekonomikos augimas, neįskaitant JAV, turėtų siekti 5,6 proc., o tai yra vos 0,4 proc. mažiau nei pernai. Be to, Centrinės ir Rytų Europos regionas vystosi daug sparčiau nei Vakarų Europos šalys, o kylanti ekonomika lemia augantį bendrovių pelną ir drauge augančius akcijų kursus.

"Prognozuojama, kad neramumai pasaulio biržose dar turėtų išsilaikyti visą pirmą šių metų pusmetį. Tiek pat turėtų tęstis ir neigiamas naujienų srautas iš JAV, o tai pasaulinėse akcijų rinkose ir toliau išlaikys įtampą tarp investuotojų ir situacijos neapibrėžtumą", - teigė S. Misiūnaitė.

Anot jos, pastaruoju metu paskelbti JAV makroekonomikos duomenys bei šios šalies didžiųjų kompanijų praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio veiklos rezultatai rodo, kad didžiausiai pasaulyje ekonomikai gali grėsti rimta krizė. Tačiau, pasak S. Misiūnaitės, galime būti tikri, kad krizė Europos šalių ekonomikai negresia, nors manoma, kad augimas šiemet nebus toks spartus.

"Sumaištis pasaulio akcijų biržose tęsis tol, kol bus skelbiami ne itin džiuginantys makroekonominiai duomenys. Prie to dar reikėtų pridėti žmogiškąjį faktorių - investuotojų emocijas. Pasidavę bendrai panikai iš biržų traukiasi ne tik stambūs instituciniai investuotojai, bet ir fiziniai asmenys. Pastarieji skuba lėšas investuoti į obligacijas ir auksą", - teigė S. Misiūnaitė.

Kritimas signalizuoja apie kilimą

Jos patarimu, norintiesiems saugių investicijų šiuo metu geriausia rinktis obligacijas arba laikyti pinigus banko indėliuose. Taip pat patartina įsigyti vyriausybinius vertybinius popierius, pavyzdžiui, Ukrainos, Turkijos, Vengrijos arba investicinių fondų, kurie investuoja į obligacijas, vienetus. Tačiau šie produktai neneša didelės investicinės grąžos.

Be to, reikėtų vadovautis taisykle, kad visi kiaušiniai į vieną pintinę nededami, taip pat neverta investuoti visų pinigų tuo pačiu metu.

Nevertėtų vadovautis ir reakcijos į situaciją principu. Investuojantiesiems ji patartų pirmiausia nepasiduoti emocijoms, apmąstyti savo investavimo tikslus, laiką, taip pat - ar gerai suformuotas investicinis portfelis.

"Be abejo, paprasčiausia išeitis būtų parduoti turimas akcijas ir laikyti pinigus sąskaitoje, tačiau prarasite galimybę ateityje gauti didesnį pelną. Pavyzdžiui, 1994 metais per pačią biržų griūtį akcijų ir investicinių fondų vienetų savininkai, pasidavę panikai, prarado du trečdalius savo investuotų lėšų. Tačiau tie, kurie nesupanikavo ir nepuolė visko išsiparduoti, liko laimėtojai - nuo to laikotarpio iki dabar jų investicijos padidėjo 8 kartus, įskaitant net ir visus tuo laikotarpiu buvusius biržų nuopuolius", - tikino S. Misiūnaitė.

Anot jos, tikimybė, kad akcijos nupigs iki absurdiškai žemos ribos yra lygi nuliui. Šiuo metu parduoti turimas akcijas ar investicinių fondų vienetus būtų neracionalu, nes didžiosios dalies mūsų regiono įmonių akcijos yra nepakankamai įvertintos. Stipriai nukritę kursai signalizuoja apie numatomą biržos kilimą.

Jeigu lėšos investuotos ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui, pasak S. Misiūnaitės, panikai pagrindo nėra.

"Investuoti, ir dar neilgam - pavojinga"

AB SEB banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita VARANAUSKIENĖ:

Finansų specialistai sutaria - artimiausi metai nebus pats ramiausias laikotarpis vertybinių popierių rinkose. Stabilaus ir didelio pelno laiko ruožas turėjo kažkada pasibaigti. Nors smarkiau svyruojančios kainos akcijų rinkose suteikia ir nemažai galimybių uždirbti, tačiau tam investuotojui, kuris nėra patyręs ir nėra pasiruošęs nei psichologiškai (gali supanikuoti pradėjus kristi kainoms), nei finansiškai (neturi pakankamų pajamų arba nėra apsirūpinęs pinigų atsarga nenumatytiems atvejams), investuoti šiuo metu ir dar neilgam laikotarpiui (iki 3 metų) gali būti pavojinga.

Prieš atsakant į klausimą, ką daryti su pinigais, vertėtų atsakyti į keletą klausimų:

1. Kada pinigų gali prireikti:

Jei atsakymas - "bet kada" - vadinasi, pinigai skirti nenumatytiems atvejams. Todėl juos, o jei suma didesnė, tai bent dalį, teks laikyti terminuotojo indėlio sąskaitoje.

Jei atsakymas - "per artimiausius 12 mėnesių" - vėlgi bene apdairiausia būtų laikyti juos banko indėlio sąskaitoje. Prasidėję ir tebesitęsiantys sukrėtimai ir svyravimai vertybinių popierių rinkose skaudžiausiai kerta tiems, kurie priversti pinigus pasiimti pačiu nepalankiausiu metu, kainoms nukritus.

Jei pinigai nėra skirti juodai dienai, ir juos planuojama taupyti 1-3 metus, norintieji pasinaudoti galimybe pabandyti pralenkti infliaciją gali rinktis taupymo arba investavimo priemones, kai pinigai investuojami į vertybinių popierių rinkas, tačiau išlaikoma pradinės sumos garantija.

Jei pinigus norima padėti ilgam, 3-5 metams, tikimybė, kad investuojant į akcijų rinkas bus galima uždirbti daugiau negu laikant terminuotojo indėlio sąskaitoje, jau didesnė.

2. Ar tai vienintelės santaupos?

Jei taip, svarbiau negu uždarbis yra saugumas. Jei tik dalies jų gali prireikti artimiausiu laikotarpiu, svarbu numatyti keleriems metams į priekį, kada ir kiek pinigų gali prireikti. Ir tik tada ieškoti tinkamos vietos pinigams laikyti ar investuoti.

Investuoti į vertybinių popierių rinkas galima per investicinius fondus. Garantijų (nei pelno, nei pradinės investuotos sumos) juose paprastai nebūna. Čia kalbama tik apie tikimybes (gali uždirbti, o gali ir neuždirbti). Tačiau istoriškai įrodyta, kad tikimybė uždirbti ir uždirbti daugiau ne tik negu palūkanos už indėlius bet ir negu infliacija yra tuo didesnė, kuo ilgesnis laikotarpis. O artimiausiais metais, kaip sako rinkų specialistai, gali tekti tenkintis ir vienaženkliu pelnu arba grąža.

Giedrė NORVILAITĖ