Klaipėdos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyksta daug seminarų ką geriau auginti, kaip tvarkyti ūkio apskaitą, apie integracijos rezultatus žemdirbio ūkiui ir panašiomis temomis.Žemės ūkio specialistai, skleisdami informaciją apie pasirengimą ES, apvažinėjo visas seniūnijas. Pasak specialistų, kaimuose į susitikimus ateidavo maždaug po 20 žmonių, daugiausiai vyresnio amžiaus. Aktyvumu žemdirbiai išsiskyrė tik Priekulėje, Kretingalėje ir Dauparuose.
Ar kaimo gyventojams labai trūksta informacijos apie ES? "Ne tas žodis", - sakė specialistai.
Kitąmet - tiesioginės ES išmokos
Jau kitąmet žemdirbiai gaus tiesiogines išmokas iš ES už turimus gyvulius ir pasėlius. Pinigai bus sumokėti vien už tai, kad žemdirbys augina gyvulius, kuriuos tinkamai ženklina ir registruoja, dirba žemę. Išmokos už hektarą ar gyvulį bus visiems ūkiams vienodos, nepriklausomai nuo ūkio dydžio. Žemdirbio amžius neturės reikšmės.
Pavyzdžiui, už ha pasėtų kviečių, rugių, miežių ir kt. bus mokama 235 litų tiesioginė išmoka (dabar - 40 litų). Tiek pat bus mokama ir už rapsus (dabar - 80 - 120 litų), ir už kiekvienos atidėtos (pūdymo) žemės hektarą. Auginantys žirnius, saldžiuosius lubinus, lauko pupas gaus 270 litų už ha (dabar - 100 litų), linus - 587 litus. Specialioji išmoka už bulius sieks 290 litų, galvijų skerdimo išmoka (už paskerstą 8 mėnesių ir vyresnį galviją) - 110 litų (dabar- 80 litų), veršelių skerdimo išmoka - 69 litai, gamybos ekstensyvinimo priemoka - nuo 55 iki 110 litų ir kt.
Norint gauti šias išmokas, reikia kreiptis į rajonų žemės ūkio skyrius, užpildyti paraiškas iki kitų metų gegužės 15 d. ir po pusmečio žemdirbiai jau turėtų gauti išmokas.
Nemažai žmonių kaime dar nieko nežino apie ES tiesiogines išmokas, kam ir kaip jos bus mokamos. Daugelis smulkių ūkininkų net dabar negauna valstybės mokamų išmokų, nes, vengdami mokesčių, neregistruoja ūkių, nedeklaruoja pasėlių.
Kur dėti žemę?
Kvietiniuose, 2 km nuo Gargždų nutolusioje gyvenvietėje, į susitikimą su žemės ūkio specialistais negausiai susirinkę žmonės pateikė daug klausimų. Specialistai gali patarti, padėti, tačiau pasirinkti, kaip toliau gyventi, teks patiems. Atėjo metas apsispręsti: dirbti pavieniui, kooperuotis ar perleisti žemę tam, kas moka ir turi su kuo ją dirbti. Būtent tas pasirinkimo etapas - pats sunkiausias, ypač tiems, kurie dar nuo seno įpratę, kad kažkas kitas ateis, pamokys, padarys.
"Mūsų žemė priemiestinė, kam čia ją nuomosi, jei seniūnijoje tik du stambūs ūkininkai tėra. Visi turime po 2-3 ha, po 1-2 karves, niekas nė veltui tos mūsų žemės neims. Ir žemės nuosavybės dokumentus dar ne visi turime - kaip reikės be jų registruoti ūkį",- guodėsi žmonės. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro vadovas Petras Razutis paaiškino, kad ūkį galima registruoti ir esant tik žemės nuomotoju.
"Kad gautumėte tiesiogines ES išmokas, privalote padaryti tris pagrindinius dalykus: įregistruoti ūkį, vesti buhalterinę apskaitą, pradžioj - supaprastintą pajamų - išlaidų knygą, deklaruoti pasėlius, - aiškino P. Razutis. - Tvarkant apskaitą, galima susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, gauti išmokas už pirktą dyzelinį kurą ir kt. Mes apskaičiavome, kad 10 ha neregistruotas ūkis per metus praranda 3000-4000 litų, nes negauna išmokų. Neparduosite nei vienos tonos grūdų, jei ūkis nebus registruotas". Viena kvietiniškė prisipažino, kad bijanti registruoti ūkį vien dėl Sodros mokesčių. Tokių ūkininkų yra dar nemažai.
"Esame dar ne pensinio amžiaus, kito darbo neturime, laikome tik dvi karves. Vos galą su galu suduriame: žemės mokesčiai kyla, degalai brangsta, o perdirbėjai tyčiojasi, už pieną tik centus numeta. O jei dar Sodros mokesčiai prisidės - visai sunku bus išgyventi",- guodėsi moteris. "Ar galėsime dėl savęs auginti grūdus, kai įstosime į tą Europą ?", "Turiu 10 ha žemės, ką man joje sėti?" - klausinėjo garbaus amžiaus kaimo moterys.
Smulkiesiems teks kooperuotis
Rajono konsultavimo biuro vadovas P. Razutis, atsakydamas į klausimus, siūlė sėti tiek, kiek leidžia galimybės. O neplanuojantiems ateityje rimtai dirbti žemės, patarė geriau ją parduoti ar nuomoti, kad nedirvonuotų be naudos. Jei nėra galimybių auginti grūdus, viena iš išeičių yra žemę užsodinti mišku - už tai iš ES irgi numatoma parama.
"Svarbu tai, kad įstojus į ES, bus garantuotas supirkimo kainų stabilimas. Perdirbėjai jau čia negalės savivaliauti. Už toną grūdų planuojama kaina - 350 litų. Užauginsite po 4 tonas iš hektaro - bus pelnas. Grūdams, kaip ir pienui, mėsai, bus keliami aukštos kokybės reikalavimai. Grūdams irgi bus nustatytos kvotos. Mažiau 80 tonų grūdų per metus parduodantis ūkininkas turės su kažkuo kooperuotis. Juk ir dabar neturint savo technikos žemę dirbti nuostolinga. Antai, 1 ha grūdų išauginimo savikaina siekia 1200-1300 litų. 2-3 ha savininkai nebus palikti likimo valiai, tiesioginės išmokos bus mokamos nuo 0,3 ha žemės, tačiau be kooperatyvų smulkieji ūkininkai neišsivers", teigė P. Razutis.
"Bet kaip mums susieti į tuos kooperatyvus - kiekvienas savo varguose paskendęs, jaunimas į miestus išvažinėjęs", - dūsavo kvietiniškiai.
Karvė be kvotos - nulis
Dabar pagrindinis kaimiečių pragyvenimo šaltinis yra pienas. Užtat labiausiai ir rūpi, kas bus su pieneliu Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Stambesni specializuoti pienininkystės ūkiai pasikeisiančioms rinkos sąlygoms jau pradėjo ruoštis seniai. O kas bus su smulkiaisiais, laikančiais mažiau kaip 5 karves? Jau aišku, kad ūkyje be mechaninio melžimo ir šaldytuvų reikalaujamos pieno kokybės nebus. Kokybės problemas švelnins išsiderėtas pereinamasis laikotarpis iki 2007 metų.
Planuojama, kad iš smulkesnių ūkininkų, kurių gaminamas pienas neatitiks ES keliamų reikalavimų, supirktas pienas keliaus į vieną pieninę, įsteigtą Kelmėje, kur bus gaminama produkcija vietinei rinkai. Aišku, už tokį pieną bus mokama mažiau negu už primelžiamą specializuotuose ūkiuose, iš kurių superkamą pieną bus galima parduoti ir ES šalyse. Planuojama pieno tonos kaina pirmaisiais metais sieks 900 litų už toną 3,7 proc. riebumo pieno. Kiekvienam pieno gamintojui bus padalintos kvotos, kurių nebus galima viršyti. Kvotą bus galima nuomoti, parduoti, paveldėti kartu su ūkiu ir pan.
"Karvė be kvotos bus nulis. Turtas bus ne karvė, o kvota. Karvės be kvotos nieks nenorės pirkti", - vaizdžiai Kvietiniuose kvotų reikšmę aiškino Gyvulių produktyvumo kontrolės įmonės rajono asistentinės tarnybos vadovė Janina Grikšienė. Jau nuo šių metų balandžio 1 d. įsigalios laikinos kvotos, siekiant pasirengti nuo kitų metų atsirasiančioms tikrosioms ES pieno kvotoms. J. Grikšienė ragino tvarkytis ūkių registraciją, kontroliuoti karvių produktyvumą, daugiau karvių laikantiems sudaryti tiesioginę sutartį su "Pieno tyrimų" centru, kad per tarpininkus supirkėjus mažiau nukentėtų pieno kokybė.
O kvietiniškiai abejojo, ar sugebės pasiruošti jų laukiančioms naujovėms. "Gauname po 30 centų už pieno litrą, iš ko mes galime tuos šaldytuvus nusipirkti? Kur mes dėsime tas kvotas, jei mūsų apylinkėje nuo pernai metų 100 karvių žmonės laiko mažiau, tad iš kur to pieno tiek gausime? Dar neaišku, ar mes būsime toje Europos Sąjungoje, juk dar nebalsavome", - svarstė kaimo žmonės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą