Kalėdinių gėrimų lietuviai nepripažįsta

Šventėms artėjant

Prieš didžiąsias metų šventes - Kalėdas ir Naujuosius metus - parduotuvėse pasirodantys Lietuvoje gaminti kalėdiniai vynai ir alus tapo retenybe, tačiau tai dar nereiškia, kad lietuviai grįžta prie senųjų tradicijų ir švęsdami nebegeria.

Kad ir kaip tai populiaru kitose šalyse, teigiama, jog Lietuvoje virti vyną ar alų specialiai Kalėdoms - nuostolinga, nes šie šventiniai gėrimai patraukia per mažai pirkėjų. Esą lietuviai dažniau teikia pirmenybę pigesniems, bet ne tokiems kokybiškiems importuojamiems gėrimams.

Kalėdiniai gėrimai nepelningi

Pavaikščioję po parduotuves dienraščio korespondentai nustebo gėrimų lentynose neradę nė vieno kalėdinio vyno butelio su lietuvių gamintojo etikete. Tiesa, lietuviškų užrašų aptikti pavyko - jie puošė spalvingas Lietuvos ir Bulgarijos bendrovės "Filipopolis" įvežamo bulgariško kalėdinio butelio etiketes.

Nesėkme baigėsi ir bandymai surasti lietuviško kalėdinio alaus. Ankstesniais metais kalėdinių gėrimų pasirinkimas irgi buvo skurdus, tačiau bent šį tą rasti vis tiek buvo galima. Kalėdinį alų skirtingais metais yra siūlę daugelis didžiųjų alaus gamintojų: ir "Švyturys", ir "Kalnapilis", ir "Utenos alus", ir "Ragutis".

Didžiausia šalies vyno gamintoja bendrovė "Anykščių vynas" anksčiau specialiai žiemos šventėms pateikdavo pagal senovinį receptą pagaminto kalėdinio gėrimo - glintveino, paskaninto cinamonu ir gvazdikėliais. Šis "Anykščių vyno" gaminys keliskart buvo įvertintas tarptautiniuose konkursuose, jis buvo įtrauktas ir į Europos kulinariniui paveldui atstovaujančių gėrimų sąrašą. Tačiau šiemet jo parduotuvėse nėra ir jau nebebus. "Anykščių vynas" šįsyk nepagamino jokio kalėdinio gėrimo, o glintveino nutarta atsisakyti, nes jis buvo perkamas ne taip gerai, kaip tikėtasi.

"Pardavimai buvo per maži, prekyba šiuo gėrimu neatsiperka. Importuotojai priveža daug proginių vynų, o su jais konkuruoti sunku. Bėda ta, kad lietuviai nori gero produkto už labai mažą kainą", - komentavo "Anykščių vyno" atstovė.

Bendrovės "Alita" Rinkodaros ir pardavimo direktorius Darius Vėželis taip pat teigė, kad iš kalėdinių gėrimų gamybos įmonei nebūtų jokios naudos.

"Mūsų rinka maža, o gėrimų importuojama labai daug. O ką daryti, jei gėrimo kalėdiniu laikotarpiu parduoti nepavyks? Mes gaminti tokių gėrimų kol kas neketiname", - užtikrino D. Vėželis.

Alus stovi iki pavasario

Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžis sakė dar nebuvęs informuotas, ką šalies aludariai žada pasiūlyti žiemos šventėms. Tačiau jis užtikrino, kad Lietuvos alaus gamintojai specialiai Kalėdoms alaus neverda, bet įprastas alus pardavinėjamas šventinėje pakuotėje, vyksta įvairios akcijos.

Anot A. Vidžio, Lietuvos alaus mėgėjai teikia pirmenybę jiems pažįstamam alui. Devynis stambiausius šalies aludarius vienijančios asociacijos vadovas teigia, kad su alumi proginėje pakuotėje ir taip būna daug vargo - jei nepavyksta parduoti pagaminto kiekio, šventinis alus užsilaiko parduotuvėse iki pavasario, o tai jau atrodo keistokai.

Pasak bendrovės "Švyturys-Utenos alus" atstovo ryšiams su visuomene Dainiaus Smailio, jų turimi vartotojų tyrimai rodo, jog specialus kalėdinis alus Lietuvoje nebūtų populiarus.

"Todėl, stengdamiesi užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik šviežiausias, parduotuvių lentynose kuo mažiau užsilaikęs alus, kol kas kalėdinio alaus gamybos atsisakome, - sako D. Smailys. - Tačiau visiškai neatmetame šios galimybės - Vakaruose šis alus labai populiarus, tad kai pajusime, jog ir lietuvių vartotojai "subrendo" specialiam Kalėdų alui, būtinai pateiksime šią naujovę."

Nors kalėdinio alaus bendrovė kol kas neketina virti, D. Smailys priminė, kad kiekvienais metais prieš Kalėdas "Švyturys" rengia specialias akcijas, pavadintas "Dryžuotomis Švyturio Kalėdomis". Šiemet Kalėdoms taip pat yra parengtas naujas nuotaikingas vaizdo klipas ir speciali šventinė "Švyturio Ekstra" pakuotė.

Prieš trejus metus parduotuvėse dar buvo galima rasti "Ragučio" gaminamo "Sidabrinio Laplandijos" alaus, tačiau ir jo nusipirkti nebegalima. Anot "Ragučio" produkto vadybininkės Neringos Antanaitienės, šis alus išimtas iš prekybos ne todėl, kad buvo nepopuliarus, - pagrindinė priežastis buvo pasikeitusi įmonės strategija. "Tiesiog mes atskiras alaus rūšis ėmėme naikinti, nes plėtėme savo firminio ženklo asortimentą", - teigė N. Antanaitienė. Tačiau ji pridūrė, kad Lietuvoje nėra tradicijos per Kalėdas gerti alų, tai esą ir paaiškina, kodėl aludariai tokio alaus negamina.

Tiesa, šį tą specialaus "Ragutis" žiemos šventėms vis dėlto siūlo - tamsų alų "Horn Imperial Porteris". Tačiau šis alus daugiau proginis nei kalėdinis, nes prekyboje pasirodo ir prieš žiemos šventes, ir prieš Velykas.

Lietuviai švęsdavo be alkoholio

Ką gi senovėje lietuviai per žiemos šventes gerdavo?

Senąsias mūsų švenčių tradicijas prisimindama Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė sakė, kad prieš karą lietuviai beveik visai negerdavo.

"Masiško gėrimo per Kalėdas ir Naujuosius metus Lietuvoje tikrai nebuvo, nei samanės tiek niekas nevirdavo. Tokio poreikio nebuvo. Lietuviai buvo šviesuoliai, jie mokėjo apsieiti ir be to - užuot gėrę, nepaprastai daug dainuodavo ir šokdavo, visokių linksmybių prisigalvodavo, nes buvo labai išradingi", - pasakojo V. Jankūnaitė.

Advento laikotarpiu lietuviai į burną neimdavo nė lašo, o kalėdiniu laikotarpiu ir per Naujuosius jei ir gėrė, tai labai kukliai.

"Kaimuose kas ką pasigamindavo, tą ir turėdavo, atvežtinių gėrimų negerdavo. O mieste buvo geriami atvežtiniai gėrimai. Per Naujuosius daugiausiai gerdavo konjaką. Tačiau kiek besusirinktų žmonių - lietuviai burdavosi švęsti bendruomenėse - ant stalo nebūdavo daug valgių ir paprastai tik vienas butelis testovėdavo. Taurė irgi tik viena tebūdavo, kas norėdavo, įsipildavo. Beje, gerdami lietuviai vienas kito nesveikino, tostų nesakydavo", - teigė etnologė.

Tradicijos ėmė keistis po karo: pasak V. Jankūnaitės, didelę įtaką padarė į Lietuvą suvažiavę rusų tautybės žmonės. Juk Rusijoje be stikliuko šventė neįsivaizduojama - ėmė daugiau gerti ir lietuviai. Gerdavo ne tik per šventes: kai kam alkoholis tapdavo "vaistu" nuo bėdų, padėdavo užsimiršti.

"Keičiasi laikmetis, keičiasi ir tradicijos. Dabar mūsų liaudis dainuoja tada, kai išgeria... Atsipalaiduoti be alkoholio jau nebegali", - kalbėjo V. Jankūnaitė.

Kitų šalių tradicijos

Pasižvalgykime po kitas šalis - štai norvegai Kalėdas sutinka ragaudami begalę pačių įvairiausių alaus rūšių. Beje, Norvegijoje vis dar laikomasi net vikingų laikus siekiančių tradicijų. Kadaise gruodžio mėnesį vikingai gerdavo kartų alų ir tai būdavo tarsi duoklė senovės norvegų dievams. O apie 1000-uosius metus, kai krikščionybė pasiekė šiaurės šalis, norvegai per Kalėdas ėmė kelti alaus bokalus į Kristaus sveikatą. Sakoma, kad tas, kuris specialiai Kalėdom nepasigamindavo ir negerdavo įvairių alaus rūšių, vyskupui turėjo sumokėti baudą ir galėjo netgi netekti savo turto.

Ir dabar kalėdinį alų šalies aludariai vadina verslu, kuriuo jie labai didžiuojasi. Teigiama, kad iš viso Norvegijos aludariai kasmet pasiūlo apie pusę šimto kalėdinio alaus rūšių, o tokio didelio pasirinkimo esą nėra daugiau jokioje šalyje.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ