Pasak parlamentaro, dabar įstatyme nenustatyta, kaip karo prievolininką informuoti apie šaukimą, jei nurodymo atvykti į karo prievolės centrą jam nepavyko įteikti asmeniškai ar šeimos nariams, taip pat įstaigoms, kurios susiję su prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais.
Pasak parlamentaro, dabartiniai duomenys šokiruoja – į karo prievolės centrus neatvyko beveik trečdalis prievolininkų, todėl jis siūlo įtvirtinti pareigą šauktinio amžiaus jaunuoliams patiems domėtis, ar jų nėra tarp karo prievolininkų.
„Jie turi pereiti visas atrankas, pasitikrinti sveikatą, o jų paprasčiausiai nėra – ir viskas. Čia didelė dalis problemos yra mūsų judrus gyvenimo būdas, nes didelė dalis yra užsienyje, bet kai paaiškėjo skaičiai, mane pribloškė, aš nemaniau, kad tokiu dideliu mastu tiek daug žmonių neranda“, – BNS sakė V.A.Matulevičius.
Jis siūlo įstatyme įrašyti pareigą karo prievolininkams internete sekti Krašto apsaugos ministerijos svetainėje skelbiamus šauktinių sąrašus, o viešą paskelbimą juose laikyti nurodymu atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario teigimu, dabartinis reglamentavimas karo prievolininkui suteikia galimybę išvengti nurodymo atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ir tokiu būdu „išsisukti nuo konstitucinės pareigos bei likti nenubaustam“.
Aiškinamajame rašte parlamentaras pateikia preliminarius KAM skaičiavimus, kad į karo prievolės centrus pernai neatvyko 11 tūkst. potencialių šauktinių iš 36 tūkst. 825 asmenų, patekusių į šaukiamųjų sąrašus. Apie 6 tūkst. karo prievolininkų deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, iš jų apie 2300 nenurodė jokių kontaktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima išsiųsti šaukimo nurodymą.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą