Kapitonų rūpestis - Šventosios uostas ir anūkai

Sukaktis

Vakar Jūrininkų klube buvo paminėti net du garbūs jubiliejai - 70 metų proga pasveikintas jūrų kapitonas Sigitas Šileris ir 55-erių sulaukęs uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.

Pasak Jūrų kapitonų klubo pirmininko Ričardo Lučkos, anksčiau jubiliatams tradiciškai būdavo dovanojami alaus bokalai su klubo simbolika, tad ir šįkart nuo tradicijos nenutolta, tik vietoj bokalų kapitonams padovanotos vazos.

Jubiliatus klubo nariai pasveikino paties S. Šilerio dar 1985-aisiais jūros novelių rinkinyje "Kodėl anksti pražyla kapitonai" rašytais žodžiais. "Sunku žmogui jūroje, jis - žemės kūdikis", - kadaise rašė jūrų kapitonas. Tačiau, anot 20 metų plaukiojusio S. Šilerio, jūra dovanoja ir susitikimo džiaugsmą, ir grūdina charakterį, o klaidų neatleidžia.

Vakar S. Šileris tikino, kad novelės yra surinktos, galbūt bus ir tęsinys, jeigu jį palankiai įvertins žinovai. Paklaustas, kokie dar darbai jo laukia ateityje, jūrų kapitonas šypsodamasis atsakė, jog svarbiausia - anūkai.

Klaipėdos uosto kapitono V. Lukoševičiaus, plaukiojusio daugiau nei 24-erius metus, ateities rūpestis - Šventosios uostas. Šventosios uosto kapitono pareigas V. Lukoševičius eina jau nuo praėjusių metų, tačiau rūpintis jo atstatymu ir saugia laivyba bus pradėta, kai teisė valdyti uostą bus perduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

"Sausumoje dirbu jau apie septynerius metus. Anksčiau plaukiojau ir jūromis, ir vandenynais - vežiojome cukrų, grūdus. Beje, dirbau tik Lietuvos jūrų laivininkystėje", - prisimena V. Lukoševičius, Klaipėdos uostui vadovaujantis nuo 2000-ųjų.

Giedrė NORVILAITĖ