Praeitą penktadienį ir šeštadienį Tauragės r., Sakalinėje, vyko karininkų ir civilių - valdžios bei žiniasklaidos atstovų susitikimas. Renginio tikslas - supažindinti civilines institucijas su regiono bei karinės apygardos problematika, pasikeitimais. Šio kasmetinio seminaro organizatorius, Vakarų karinės apygardos štabas Klaipėdoje, parengė plačią ir įdomią programą.
Kariuomenės politika - skaidri
Tokie seminarai - kasmetiniai. Vakarų karinės apygardos vadas Česlovas Šlegaitis džiaugėsi, kad palyginti su praėjusiais metais, šiemet renginys susilaukė didesnio šalies miestų ir rajonų valdžios atstovų ir žiniasklaidos dėmesio.
Pasak pono Šlegaičio, seminarų metu yra užmezgami glaudesni ryšiai tarp civilinės valdžios atstovų ir kariškių, supažindinant, kas vyksta kariuomenėje, kokios yra dalinių vystymo koncepcijos ir kt. Tokiu būdu karinės institucijos galės lengviau spręsti civilių problemas. Be to, taip yra kuriamas Lietuvos karinių pajėgų įvaizdis.
Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojas Jonas Ščeponis pripažino, jog civilių požiūris į kariškius keičiasi. Karinių instancijų politika nėra uždara. Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM) viceministro Jono Gečo, yra siekiama maksimalaus skaidrumo. Visuomenė turi būti informuojama apie karinių pajėgų formavimą Lietuvoje.
KAM viceministro nuomone, gerėjantį visuomenės požiūrį į kariškius ir lemia tokia politika. 1992-1993 metais buvo bandoma kurti Baltijos batalioną Alytaus rajone, tačiau nesėkmingai. Civilinės institucijos šio militaristinio projekto nerėmė.
Tuo tarpu karinių instancijų politikai tapus skaidresne, pasikeitė požiūris į kariuomenę ir iš ekonominės pusės. Pavyzdžiui, šiais metais Telšių rajono valdžia pati nori, kad šiame rajone būtų kuriami kariniai daliniai. Ponas Gečas paaiškino, jog tokie projektai yra naudingi, kadangi kuriamos naujos darbo vietos, papildomi savivaldybių biudžetai.
Be to, taikos metu kariuomenė atlieka žmonių gelbėjimo, išminavimo darbus. KAM duomenimis, kasmet yra išminuojama apie 70 tūkst. sviedinių ir minų.
Kareiviška košė nebeverdama
Seminaro dalyviai buvo supažindinti su LDK Kęstučio motorizuoto pėstininkų bataliono, įsikūrusio Tauragės rajone, kareivinių aplinka: aprodytos patalpos, pratybų aikštelės, militaristinė įranga. Šiuo metu kareivinėse tarnybą atlieka 26 karininkai, 132 seržantai bei 232 kareiviai. Dauguma jų apgyvendinti moderniose 2001 metais pastatytose kareivinėse. Sovietų kariuomenės pastatuose įsikūrę karininkai, saugoma inžinierinė įranga.
Žvelgiant į šauktinių buitį, įdomumo dėlei paminėtina, kad keliamasi yra 5 val. 30 min., miegas - nuo 21 val. 30 min. Tad per parą kareiviai miega 8 valandas. Laisvalaikiu yra sportuojama, rečiau - skaitomos knygos. Kaip pasakoja bibliotekininkė Nijolė Aksamitauskienė, mėgstamiausios yra fantastinės knygos ir detektyvai. Knygos perkamos KAM lėšomis.
Rūpinantis kareivių saugumu, jie yra nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito, veikia medicininės pagalbos punktas. Kaip spėjo pastebėti seminaro dalyviai, maistas taip pat yra geras. Kareiviška košė jau atgyvenusi. Lietuviai yra sočiau maitinami už, pavyzdžiui, skandinavus. Pietums buvo patiekta sriuba, didelė porcija kiaulienos kepsnio ir kompotas.
Labdara iš Švedijos
Nuo 2001 metų yra pradėtas vykdyti Švedijos armijos paramos Baltijos valstybėms projektas. Jį atlieka SWEDINT - Tarptautinė švedų armijos komanda. Įrangą dovanojama todėl, kad Švedijoje yra mažinamas karinių padalinių skaičius. Iki 2003 metų Lietuvos kariuomenė gaus karinės įrangos už pusę milijardo litų. Kaip sako ponas Gečas, tai nėra itin brangi technika.
SWEDINT taip pat remia Latviją bei Estiją.
Seminare dalyvavo ir švedų kariuomenės paskirtas ginklų ir militaristinės autotechnikos instruktorius Lietuvai. Jo nuomone, Lietuvos kariuomenė daro didelę pažangą, ypač išaugo profesinių žinių lygis.
Tokia parama yra itin vertinga, kadangi sovietinės armijos technika yra labai atgyvenusi. Naujovė Lietuvos armijai yra, pavyzdžiui, mobilus autonomiškas miestelis. Jame neribotą laiką gali gyventi 3 tūkst. žmonių, yra lauko dušai, virtuvės ir kt.
Seminaro metu buvo surengta ginklų, pabūklų ir karinės autotechnikos paroda. Svečiai galėjo išbandyti savo taiklumą šaudymo varžybose, kuriose, beje, nugalėjo Klaipėdos apskrities dalyviai. Tarp jų, deja, nebuvo nė vieno Klaipėdos miesto valdžios atstovo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą