Karklės draustinis vilioja pasieniečius

Regioniniame parke

Pajūrio pasieniečiai, norėdami išprašyti iš savo žemės Karklėje dešimtmečius joje gyvenantį vietinį žveją, ėmėsi keistų manevrų.

Sienos sargai etnografinio draustinio teritorijoje planuoja statyti 50 metrų aukščio radiolokacinį bokštą bei rekonstruoti esamą pastatą iki 15 metrų aukščio, nors toks aukštingumas kone dvigubai viršytų leistinas normas.

Šios užmačios pasirodė keistos gamtosaugininkams, o su pasieniečiais kelerius metus dėl išlikimo namais paverstame buvusiame stebėjimo poste besibylinėjantis žvejys Pavelas Žąsytis įtaria, kad aukso vertės sklype ant jūros kranto tiesiog norima sukurti neoficialią vasaros poilsiavietę vadams bei jų artimiesiems.

Paskendo teismuose

Karklėje galima pamatyti paradoksalų atvejį - mažiausiai trijų milijonų vertės sklype ant jūros kranto skardžio, sovietmečiu statytame baltų plytų dėžutę mažais langais primenančiame pastate, teisiškai nelegaliai gyvena žvejys.

P. Žąsytis tikina į buvusią pasieniečių stebėjimo stotį gyventi atsikraustęs dar 1980 metais - tai jam leido padaryti patys sovietmečio pasieniečiai.

Tačiau tiek pastatas, tiek žemė aplink jį yra valstybinė, todėl juridiškai yra neaišku, kokias teises į šį nekilnojamąjį turtą turi Karklės bendruomenės pirmininkas P. Žąsytis.

Dabartinė Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) itin patrauklų sklypą iš minėto žvejo nori susigrąžinti, todėl jau nebe pirmus metus vyksta teisiniai ginčai.

Vienas jų - Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Anot P. Žąsyčio advokato Raimondo Kivyliaus, šiuo metu byla sustabdyta, nes laukiama paskirtos ekspertizės išvadų.

"Kuomet buvo statytas tas pastatas, dabartinė Valstybinė sienos apsaugos tarnyba į jį neįdėjo jokių investicijų. Mano klientas pastatą rekonstravo, nes ten buvo griuvėsiai, todėl manome, kad jis turi teisę ten gyventi ir toliau. Dar bylinėjamės Vyriausiajame administraciniame teisme dėl to, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija tą pastatą ir sklypą pasieniečiams perdavė", - "Vakarų ekspresui" teigė R. Kivylius.

Reikia bokšto

Kadangi byla dar neišnagrinėta, o laikrodis tiksi, pajūrio pasieniečiai imasi naujų žygių prieš P. Žąsytį ir savo interesus bando ginti apeliuodami į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES).

Mat mūsų valstybė 2007-ųjų spalį turėtų tapti Šengeno zonos nare, o iki to laiko privaloma sustiprinti išorinės ES sienos apsaugą.

Šiuo tikslu Lietuvoje, daugiausiai - pajūryje bei pamaryje, turi būti įrengti radiolokaciniai bokštai.

Anot VSAT vado pavaduotojo Valentino Novikovo, šiuo metu planuojama skelbti konkursą bei atlikti išsamią galimybių studiją, po kurios ir paaiškės konkrečios vietos, kur bus statomi minėti bokštai.

"Visas radiolokacinių bokštų kompleksas kainuos apie 32 milijonus litų", - "Vakarų ekspresui" sakė pareigūnas.

Būtent minėtų objektų statyba ir tapo dar vienu pretekstu iškraustyti P. Žąsytį - pajūrio pasieniečiai šį mėnesį išsiuntė raštus į įvairias institucijas bei prašo leidimo Karklėje įrengti vieną 50 metrų aukščio bokštą, aptverti ant jūros kranto skardžio esančią teritoriją bei išplėsti esamų pastatų, kuriuose gyvena žvejys, plotą ir padidinti jų aukštingumą.

Privėlė klaidų

Techninio projekto derinimo dokumentuose, šį mėnesį išsiųstuose Klaipėdos rajono savivaldybei, yra nurodoma, kad P. Žąsyčio faktiniame kieme planuojama radiolokacinio bokšto rekonstrukcija.

Tačiau paaiškėjo, kad tokia formuluotė - laužta iš piršto, nes toje teritorijoje joks radiolokacinis bokštas nestovėjo, todėl ir jo rekonstrukcija neįmanoma.

"Čia jau mūsiškiai suklydo. Na, vienur nebuvo, kitur buvo. Reikia perrašyti, kad ten leistų naujos statybos pradžią", - mūsų dienraščiui sakė VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) vado pavaduotojas Rimantas Timinskas.

Dėl tokių klaidų neigiamas atsakymas jau gautas iš Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcijos.

Keistai atrodo ir dar vienas pasieniečių ketinimas - esamo beveik 100 kvadratinių metrų pastato plotą norima padidinti iki 133 kvadratinių metrų. Taip pat padidinti jo aukštingumą iki 15 metrų - maždaug tokio aukščio yra standartinis penkiaaukštis gyvenamasis namas.

"Į tokio aukščio pastatą Karklės etnokultūriniame draustinyje mes žiūrime neigiamai, nes namų valdose leidžiamas aukštingumas - tik 8,5 metro. Tačiau ten - valstybinė teritorija bei kitos paskirties pastatas, todėl dėl radiolokacinio bokšto sprendimus gali lemti ir bendra šalies politika", - teigė PRP vadovas Darius Nicius.

Dar viena detalė - Klaipėdos rajono savivaldybei išsiųstame rašte nurodoma, kad 15 metrų aukščio statinyje bus tik trys aukštai.

Kodėl reikia statyti 15 metrų aukščio pastatą draustinio teritorijoje, patys pasieniečiai "Vakarų ekspresui" negalėjo paaiškinti.

Jie tvirtino, esą dar visiškai neaišku, ar tikrai Karklėje bus numatoma radiolokacinio bokšto statyba. "Vakarų ekspresui" paklausus, kodėl tuomet yra siunčiami raštai į Savivaldybę bei prašoma suderinimų dėl šios teritorijos Karklėje, teko išgirsti atsakymą, kad viskam reikia būti pasiruošus.

Nori poilsiavietės?

Pats P. Žąsytis įtaria, kad pasieniečiai nusitaikę į jo namais virtusius pastatus sąmoningai - dėl nuostabios vietos, vaizdo į jūrą.

Jo įsitikinimu, radiolokacinį bokštą galima statyti ir kitur - pavyzdžiui, Nemirsetoje.

"Aš nesuprantu jų aiškinimų, kad būtina įrengti ištisą kompleksą bokštų ir todėl man reikia išsikraustyti. Kodėl jie tada prašo leidimų tik dėl mano namo? Kodėl nesikreipia dėl Nemirsetos? Jie nori tiesiog vasarnamio savo valdžiai, kad vadukai turėtų kur poilsiauti", - svarstė žvejys.

PAR vado pavaduotojas R. Timinskas tokias prielaidas griežtai atmetė sakydamas, kad pasieniečiai ir taip turi kur poilsiauti.

Regioninio parko vadovybė taip pat prašo argumentuoto įvertinimo, kodėl būtent Karklėje reikia statyti 50 metrų aukščio radiolokacinio bokštą ir 15 metrų aukščio pastatą.

Denisas NIKITENKA