Kas būtų, jei prie bokalo su būsimuoju premjeru reikalus sutvarkytų lietuviškas verslas? Korupcija!

Rezultatyvus susitikimas

Premjero S.Skvernelio ir Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderio J.Kačynskio susitikimo detalės iki šiol neatskleidžiamos. „Buvo kalbama apie Lietuvos ir Lenkijos santykius bei jų perspektyvas. Detalių nebus“, - tik tiek „Vakaro žinioms“ teįstengė pakomentuoti S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Tik Lenkijos žiniasklaidai žinoma, jog viename Varšuvos restoranų prie alaus bokalų ir vyno taurių susitarta dėl Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdomos bendrovės „Orlen Lietuva“ problemų išsprendimo. Problemos ir išsisprendė - šią liepą valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su „Orlen Lietuva“ pasirašė taikos sutartį dėl šios krovinių pervežimo geležinkeliais tarifo, nors ginčai truko ne vienus metus.

Ką dar pažadėjo lenkams S.Skvernelis?

J.Kačynskis ne kartą yra išreiškęs poziciją ir dėl leidimų rašyti vardus bei pavardes lotyniškomis raidėmis pirmame lietuviško paso puslapyje.

Lietuvos valdančioji valstiečių frakcija tam anksčiau nepritarė, tačiau sutapimas ar ne, bet jų deleguotas premjeras S.Skvernelis vėliau netgi ėmėsi rinkti parašus po atitinkama konservatorių iniciatyva, kuri būtų labai priimtina J.Kačynskiui.

Beje, lenkų žiniasklaida neslepia, kad Lietuvai yra nurodyta įteisinti ir dvikalbius viešuosius užrašus, gatvių pavadinimus.

Pasigenda viešumo

Vienas iš valstiečių, prieš rinkimus deklaravusių išskirtinį skaidrumą, frakcijos Seime lyderių Povilas Urbšys sako, kad jei jau visuomenėje kilo abejonių dėl minėto susitikimo skaidrumo, turi būti atskleistos visos su tuo susijusios detalės.

„Kiek aš žinau, susitikimas vyko rinkimų kampanijos metu. Jo tikslas buvo, pasinaudojant patarėjo Tomo Pačėso asmeniniais ryšiais su tam tikrais Lenkijos asmenimis, organizuoti tokį susitikimą, norint geriau įsigilinti į esamus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos ir kas tuos santykius temdo. Jei vertintume S.Skvernelio, kaip tuometinio kandidato į Seimą ir valstiečių sąrašo lyderio, tokį norą, tai jame nematyčiau nieko blogo. Nes rinkimų kampanijos metu kai kurie kandidatai visiškai nesiorientuoja klausimuose, ypač susijusiuose su užsienio politika. Todėl įgauti kompetencijos tuo klausimu tikrai nėra nieko bloga. Tiesa, nežinau, kas kam už tai buvo pažadėta. O jei visuomenei iškilo tokie klausimai, detalės turi būti paviešintos“, - įsitikinęs P.Urbšys.

Ne mainų objektas

Parlamentaras tvirtina, kad santykius su Lenkija reikia siekti gerinti.

„Tačiau tai reikia daryti nepaminant Lietuvos interesų. Jos interesai yra turėti gerus santykius su Lenkija, bet kartu išsaugant savus prioritetus. Konfliktas su „Orlen Lietuva“ buvo išpūstas, tai buvo daugiau valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ ambicijos, kurios turėjo įtakos ir tarptautiniams santykiams, dėl švietimo irgi reikia spręsti, kad neatrodytų, jog pažeidžiami Lietuvos lenkų interesai. Bet kartu kalbėti apie lotyniškų raidžių įteisinimą pirmame lietuviško paso puslapyje... Tai nėra tas klausimas, kuris turėtų būti politinių derybų mainų objektas, nors toks įspūdis gali susidaryti. Tačiau noriu pasakyti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo piliečių iniciatyvoje renkant parašus, siekiant įteisinti latvišką variantą, kai įrašai nelietuviškomis raidėmis gali būti rašomi tik kitų įrašų skyriuje. S.Skvernelis ėmė rinkti parašus po kitu variantu, tačiau manau, kad prie to prisidėjo politikos senbuviai Gediminas Kirkilas bei Andrius Kubilius“, - svarstė P.Urbšys.

Skandalai kyla ne visada

Tačiau politikas atmetė galimybę, kad J.Kačynskis mainais už nuolaidas „Orlen Lietuvai“ bei pažadą įteisinti nelietuviškus rašmenis paso pirmame puslapyje įsipareigojo, pvz., agituoti Lietuvos lenkus Seimo rinkimų antrame rate paremti valstiečius, nes tankiai lenkų gyvenamuose rajonuose savus kandidatus kėlė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

„Sutinku, kad jei vienos Lietuvos politinės jėgos lyderis susitikime spręstų kokios nors Lietuvos ar užsienio privačios įmonės protegavimo klausimą, kiltų didžiulis skandalas dėl galimos korupcijos. Tačiau šiuo atveju mes kalbame ne apie kokį nors prekybos tinklą ar statybų gigantę, o strateginę reikšmę Lietuvai turinčią naftos perdirbimo gamyklą. Dėl „Lidl“ ar kito tinklo buvimo ar nebuvimo Lietuvoje mūsų valstybės interesai tikrai nenukentėtų, o naftos perdirbimo įmonės problemos galėtų tapti skausmu ir Lietuvos žmonėms“, - sakė P.Urbšys.

Nieko neslėpdavo

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad jis, vadovaudamas Vyriausybei, ne kartą yra tiek oficialiai, tiek neoficialiai susitikęs su įtakingais Lenkijos bei kitų šalių politikais, tačiau visada laikėsi skaidrumo ir viešumo principų.

„Nėra buvę, kad kokie nors susitikimai ir jų turinys būtų nuslėptas. Kodėl priešingai elgiamasi šiuo atveju, tik S.Skvernelis galėtų atsakyti. Taip, jis tada dar nebuvo premjeras, tačiau vis tiek visuomenei turėtų būti paaiškinta, apie ką buvo kalbama, kas buvo aptarta, kas padaryta ir nuveikta. Iš principo nėra smerktina siekti gerinti dvišalius santykius, tačiau valstybės vadovai turi viešai skelbti apie susitikimus, ypač su užsienio valstybių politikais, jei tai gali paveikti dvišalius santykius. Kiekviena valstybė bando daryti įtaką kitos valstybės valdžiai siekdama padėti toje valstybėje veikiančiam savam verslui, ir nėra nieko bloga, jei dėl kažko ir susitariama, tačiau toks lobizmas turi būti deklaruojamas, visuomenei turi būti paaiškinta, kokio turinio pokalbis buvo, priešingu atveju gali kilti įtarimų dėl neskaidrumo ir kitų dalykų“, - „Vakaro žinioms“ teigė A.Butkevičius.

Kas būtų, jei prie bokalo su būsimuoju premjeru reikalus sutvarkytų lietuviškas verslas?

Egidijus Bičkauskas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

Mano galva, jei susitikimo metu buvo sutarta dėl kažko, kas susiję su Lietuvos interesais, tai galėjo būti paviešinama jo skyrimo premjeru metu. Bet gal niekas apie tai neturėjo informacijos.

Viskas yra „galbūt“. Gal mainais už nuolaidas lenkams ir S.Skverneliui kažkas buvo pažadėta. Tačiau niekas to nežino, viskas yra „galbūt“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“