Kas gresia neiškėlus vėliavos

Kaip ir įprasta, šią dieną kelsime Lietuvos vėliavą. DELFI primena, kad to nepadarius arba padarius netinkamai gresia baudos.

Privačių namų gyventojams svarbu įsiminti tris datas

Privačių namų gyventojai vėliavą, vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, turi iškelti Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ryto ir nuleidžiama 22 valandą vakaro. Vadovaujantis protokolu, ant pastato fasado vėliava paprastai iškeliama kairiajame laikiklyje, jeigu prie pastato yra du laikikliai, arba centre, jeigu prie pastato yra trys laikikliai.

Vėliava taip pat gali būti keliama prie pastato ant stiebo ar virš pastato. Tuo turi pasirūpinti daugiabučių namų administratoriai.

Turi atitikti reikalavimus

Visi piliečiai privalo gerbti vėliavas – jos turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus, būti tvarkingos ir nenublukusios.

Iškeliant ar pastatant vėliavą, jos spalvų juostos išsidėsto taip: viršuje – geltona, viduryje – žalia, apačioje – raudona. Iškeliant vėliavą vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje yra geltona juosta, viduryje – žalia, kairėje – raudona.

Ant pastato fasado iškeltos vėliavos plotis turi būti ne mažesnis nei 1/3 ir ne didesnis nei 1/2 koto ilgio (h). Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliama Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Vėliava gali būti ir kitokių matmenų, tačiau audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5.

Bauda – nuo 10 eurų

Svarbu žinoti, kad LR administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnis nurodo vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus.

Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, ES ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų.

Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 12 iki 16 arba nuo 16 iki 30 eurų.

Už išniekinimą – ir baudžiamoji atsakomybė

Tiesa, vėliavas galima kelti ir kitomis dienomis, tačiau svarbu laikytis Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme nurodytų vėliavų naudojimo principų ir tik taip, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.

Įdomu tai, kad, jei vėliava tvirtinama prie transporto priemonės, tai, vadovaujantis etiketu, turi būti padaryta dešiniojo sparno priekyje.

Vadovaujantis LR Baudžiamuoju kodeksu, tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Kada vėliava keliama?

Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų iškeliama šiomis atmintinomis ir kitomis dienomis:

• Sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną;
• Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;
• Vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną;
• Kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
• Gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
• Gegužės 9-ąją – Europos dieną;
• Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
• Birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
• Liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną;
• Rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;
• Rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;
• Rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
• Spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną;
• Lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną;
• Lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.