Statybos darbų įmonės "Lokys" generalinio direktoriaus Juozo Gaidausko teigimu, oficialaus žvejybos laivų uostelio atidarymo galima tikėtis tik kitų metų pirmomis pavasario dienomis, t. y. kai objektą priims valstybinė komisija. Tačiau, kadangi krovos krantinė dešinėje Smeltalės upės pusėje jau pastatyta, jau sukabintos atatrankos, ir dabar galima matyti prie jos prisišvartavusį laivelį, nors, pasak J. Gaidausko, tai daroma nelegaliai. Apie tai, kodėl taip ilgai, pustrečių metų, statomas žvejų uostelis, kalbėjomės su "Lokio" vadovais.
Kariškių pageidavimas
Žvejybos laivų uostelio statybos konkursą laimėjusi statybos darbų įmonė sutartį su užsakovu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, dėl uostelio statybos pasirašė 2000 m. gruodžio mėnesį. Tada projekto vertė buvo 16 mln. 850 tūkst. Lt. Turint omenyje 10% rezervą, sumą sudarė 18 mln. 5 tūkst. Lt. Pasak "Lokio" generalinio direktoriaus, žvejų uostelis statomas taip ilgai todėl, kad nuo šių metų sausio mėnesio įmonė nebegalėjo dirbti. Karinių jūrų pajėgų pageidavimu toje vietoje, kur stovėjo buvęs laivas restoranas "Regata", vadinamajame aštuntajame ruože, buvo keičiama atstovos krantinės konfigūracija. Pagal naują projektą iš naujo atlikta ekspertizė, sudarytos naujos darbų apimtys, krantinės statybai numatyta naudoti visai kitas medžiagas. Nauja sutartis, pagal kurią dar turės būti atlikta papildomai darbų už 4 mln. 117 tūkst. Lt, pasirašyta tik š. m. spalio 18 d. Dabar visa žvejų uostelio statybos vertė yra 22 mln. 652 tūkst. Lt.
Šiandien iš viso darbų žvejų uostelyje jau atlikta už 14 mln. 770 tūkst. Lt, liko dar darbų už 7 mln. 880 tūkst. Lt. Tačiau Uosto direkcija šiemet beskirs tik 3 mln. 350 tūkst. Lt, keturi su puse milijono litų bus gauti tik kitais metais. Žiemą kloti dangas, ko gero, trukdytų meteorologinės sąlygos, taigi visus darbus baigti "Lokys" planuoja tik iki kitų metų gegužės 1 d.
Tokios krantinės dar nėra buvę
Lapkričio 6 d. iš Liuksemburgo atplaukęs laivas atgabeno metalo konstrukcijas, kurios reikalingos kariškių krantinei statyti. Lapkričio 8 d., kai lankėmės žvejų uostelyje, konstrukcijos iš "Lokio" baržos jau buvo kraunamos ant kranto ir buvo ruošiamasi jas kalti į gruntą. Pasak J. Gaidausko, po lapkričio 20 d. jau bus pradėtos kalti pirmosios konstrukcijos.
"Lokio" generalinio direktoriaus teigimu, krantinės, turinčios tokią konstrukciją, kuri bus naudojama vadinamajame 8-ajame ruože, Klaipėdos uoste dar nebuvo. Jai bus naudojama HZ sistema. Visos krantinės Klaipėdos uoste statytos kalant metalinius špuntus ir atliekant inkaravimą. O šioje krantinėje pirmiausia bus kalamos 20 m ilgio dvitėjinės sijos paliekant tarp jų tarpus, į kuriuos paskui bus įkalami 12 metrų ilgio špuntai, paskui - vėl dvitėjinės sijos, vėl špuntai ir t. t. Kadangi toje vietoje labai silpnas gruntas, dvitėjinės sijos bus kalamos į gruntą iki minus 18,5 metro. Taigi jos tik pusantro metro tebus išlindusios iš vandens, o 18, 5 m jų bus žemiau vandens lygio. Užtat čia nebus atliekamas inkaravimas, t. y. nebus naudojamos inkarinės traukės, visą apkrovą laikys dvitėjinės sijos.
Kadangi tokios konstrukcijos krantinės Klaipėdos uoste statyti dar niekam nėra tekę, prieš tris savaites "Lokio" generalinis direktorius, statybos direktorius, technikos skyriaus viršininkas kartu su šių konstrukcijų gamintojais iš Liuksemburgo lankėsi Kylyje, NATO karinio laivyno bazėje, kur šiuo metu kaip tik statoma tokia krantinė. Taigi jie pasimokė, kaip tai reikia daryti.
Prie vienos vadinamosios kariškių krantinės dalies švartuosis karo laivai, o prie kitos - žvejų laivai. Įgyvendinus šį projektą, Karinės jūrų pajėgos turės papildomą plotą ir papildomą krantinę, nes atstovos krantinė esanti kairėje Smeltalės upės pusėje bus prailginta iki karo uostelio, iki maždaug tos vietos, kur dabar stovi kariškių tvora.
Špuntai iš Liuksemburgo
Jau keleri metai špuntus (metalines sprauslentes) "Lokys" perka iš Liuksemburgo gamyklos, kur jie yra gaminami ir vagonais vežami į Antverpeną. Iš šio uosto jie laivais atplukdomi į Klaipėdą. Metaliniai vamzdžiai, laikantys sieneles, armatūra pirkti Rusijoje. Atmušos taip pat pirktos Rusijoje, Kurske. Betonas perkamas Klaipėdoje iš UAB "Perdanga". Traukės ir švartavimo stulpeliai perkami Vokietijoje. Pasak generalinio direktoriaus, svarbiausia - jie yra geros, be to, tenkina jų kaina.
Laikinai nutraukti gilinimo darbai
Kai "Lokys" š. m. pavasarį pradėjo gilinimo darbus, gylis Smeltalės upėje buvo minimalus. Vienoje jo pusėje išvis nebuvo jokio gylio, buvo dirbama sausumoje ant kranto. Upės vagoje giliausias buvo 1,5 m gylio siauras kanalėlis, kuriuo praplaukdavo didelės valtys. Tiesą sakant, anksčiau žiūrint į Smeltalės upę tiesiog buvo sunku įsivaizduoti, kad čia įmanoma pastatyti žvejų uostelį. Kadangi upė yra siaura, viena krovos krantinės sienelė buvo daroma vandenyje, o atstovos krantinės sienelė sausumoje. Taigi iškastas nemažas sausumos plotas.
Norint pasiekti 5 metrų projektinį gylį iš viso bus išvežta 75 tūkst. kubinių metrų grunto. Šiuo metu "Lokiui" jau beliko iškelti 6-8 tūkst. kubinių metrų grunto jau pačiose Smeltalės upelio žiotyse. Kitur upelyje jau yra pasiektas projektinis gylis. Deja, šiuo metu gilinimo darbai yra nutraukti todėl, kad UAB "Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba" galėtų baigti tiesti inžinerinius tinklus. Tikimasi, kad šie darbai bus baigti po mėnesio, o tada "Lokys" galės toliau tęs gilinimo darbus.
Atrodytų tinklų tiesėjai ir gilintojai vieni kitiems turėtų netrukdyti, tačiau dalykas tas, kad "Lokys" gilindamas gruntą kasa savo plaukiojančiojo kranto greiferiu, paskui krauna jį į baržos aikštelę, kad nubėgtų vanduo, vėliau gruntas kraunamas ant kranto, kad dar pastovėtų, ir tik tada ekskavatorius jį krauna į sunkvežimius ir jis vežamas į laidojimo vietą. Gruntui išvežti "Lokiui" tenka samdyti kitų firmų mašinas, nes tokį kiekį grunto savo mašinomis išgabenti jis yra nepajėgus.
Prieš pradedant gilinimo darbus buvo atlikti matavimai, padaryta topo nuotrauka. Kai bus baigti gilinimo darbai, kartu su užsakovu vėl bus matuojamas gylis. Tik sulyginus matavimo duomenis bus aišku, koks konkrečiai grunto kiekis buvo išvežtas, ir tada "Lokiui" bus sumokėta už šį darbą.
Gruntas nėra labai užterštas
Pagal pirminį projektą buvo numatyta, jog, jeigu gruntas bus labai užterštas, tada, laikantis Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento nurodymų, jis turės būti vežamas į miesto sąvartyną, o jeigu bus švarus ar mažai užterštas - arba į jūroje esantį sąvartyną, arba į kokią nors kitą vietą krante. Atlikus grunto analizę, paaiškėjo, jog tai nėra labai užterštas gruntas. Tad, galima sakyti, Uosto direkcijai pasisekė: mat vežant gruntą į miesto sąvartyną už kiekvieną jo kubinį metrą būtų reikėję mokėti papildomai apie 7 Lt 40 ct.
Kadangi laidoti gruntą jūroje kainuoja kur kas brangiau nei krante, Uosto direkcijai kartu su "Lokiu" pavyko įrodyti Aplinkos apsaugos departamentui, kad tokiam gruntui galima skirti vietą krante - Kalvių karjere, kurio valdytoja yra AB "Klaipėdos regiono keliai". Taigi gruntas iš Smeltalės upės vežamas į šį karjerą. Kadangi jis bus naudojamas rekultyvacijai, už jo pylimą į karjerą Uosto direkcijai nereikia nieko mokėti.
Darbus apsunkino blogas gruntas
"Lokio" darbų vadovas Dmitrijus Rachamaninas sakė, jog sunkiausias dalykas statant žvejų uostelį buvo iškasto grunto išgabenimas. Kadangi čia gruntas silpnas, teko nemažai jo išvežti ir jį stiprinti atvežant geresnio grunto su žvyru.
Kai į gruntą buvo sukalti visi vamzdžiai, reikėjo daryti kiekvieno mazgo bandymus, kaip buvo reikalaujama pirminiame projekte. Bandymai parodė, kad kai kuriose vietose reikia papildomai kalti špuntus, juos tvirtinti, kad krantinė stovėtų ilgai. Pasak D. Rachmanino, visame objekte gero grunto buvo tik 75 metruose, o visur kitur buvo sluoksniai blogo grunto.
Ilgai nebuvo tiesiami inžineriniai tinklai
Statybos darbus ilgą laiką trukdė ir tai, kad ilgai nebuvo paskirtas žvejų uostelio operatorius, todėl niekas netiesė inžinerinių tinklų. Tik šią vasarą Uosto direkcija surengė konkursą, už savo lėšas pasamdė rangovą tiesti tinklus. Dabar šiuos darbus atlieka UAB "Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba". Jos pageidavimu "Lokys" pirmiausia statė krovos krantinę, esančia dešinėje Smeltalės upės pusėje. "Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba" šiuo metu darbus atlieka kairėje upės pusėje esančios atstovos krantinės 150 m ruože pradedant nuo tilto.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą