Keliautojams - nemokama tik būtinoji pagalba, bet ne gydymas

Medicina

Į teritorines ligonių kasas ėmė plūsti žmonės, planuojantys savo atostogas užsienyje.
    Mat Lietuvai tapus visaverte Europos Sąjungos nare, Valstybinė ligonių kasa iš privačių sveikatos draudimo kompanijų bandys perimti funkcijas, esą garantuojančias šalies gyventojams būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ES valstybėse.
     Nepaisant to, draudimo ekspertai perspėja, kad be privataus draudimo poliso, įvykus nelaimei, atostogos ar komandiruotė svečioje šalyje gali virsti pragaru. Pavyzdžiui, skilus dubens kaului ar stuburo slanksteliui, geriausiu atveju būtų įdėtas įtvaras. O toliau tektų patiems ieškoti būdų, kaip gulsčiomis grįžti namo.

Pasak draudikų, valstybė, garantuodama skubią medicinos pagalbą, neįsipareigoja padengti transporto išlaidų, kad, užsienyje, tarkim, avarijon patekęs atostogautojas saugiai galėtų grįžti į Lietuvą.

Juo labiau, pažymi specialistai, Valstybinė ligonių kasa užsienio klinikoms nemokės už ligonių tęstinį gydymą - vaistus, kompiuterinės tomografijos ar laboratorinius tyrimus, operacijas (išskyrus apendikso operaciją) ir kt.

Žinoma, už atitinkamą mokestį nuo patirtų traumų keliautojus gydys bei slaugys bet kuri ES šalis.

Numatyti milijonai

Pasak Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus Alfrido Bumblio, Sveikatos apsaugos ministerija iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo būtinajai pagalbai, kuri lietuvaičiams bus teikiama užsienyje, yra numačiusi skirti 12 mln. litų. O į Lietuvą atvykusiems europiečiams, kuriems prireiks skubios medicinos pagalbos, planuojama išleisti tik 5 mln., kadangi mūsų šalyje medicininių paslaugų įkainiai yra mažesni.

Pasak A. Bumblio, jo vadovaujama tarnyba per mėnesį vadinamosios E 111 formos pažymą jau yra išdavusi 597 asmenims, laikinai išvykstantiems į ES bei į Europos ekonominei bendrijai (EEB) priskiriamas šalis.

Ši pažyma privalomąjį sveikatos draudimą turintiems Lietuvos piliečiams nemokamą būtinąją medicinos pagalbą garantuoja Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Linchtenšteine, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje.

Klaidina gyventojus

Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai tikina, jog apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu papildomai draustis sveikatą, siekiant užsitikrinti būtinąją medicinos pagalbą, - nebereikia.

Draudimo ekspertai savo ruožtu aiškina, jog valdininkai klaidina žmones. Tokios pat nuomonės yra ir klaipėdiečiai gydytojai, stažavęsi daugelyje ES šalyse.

ES šalyse nėra vienalytės sveikatos apsaugos sistemos, tad nėra ir garantijos, jog valstybė būtinąją medicinos pagalbą savo piliečiui finansuos, kur šis benuvyktų.

Būsime lygūs

Valdininkai žada, kad už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, užsienyje suteiktas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam Lietuvos piliečiui, mūsų šalies Valstybinė ligonių kasa atsiskaitys su tos užsienio šalies ligonių kasa ar kita kompetentinga institucija, o pastarosios - su gydymo įstaiga.

Tačiau gali būti ir taip, kad, pavyzdžiui, įvykus traumai, žmogus kreipsis į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri neturi sutarties su tokia kompetentinga institucija. Tuomet jį galėtų išgelbėti tik privačioje bendrovėje įgytas sveikatos draudimo polisas.

Pasak draudikų, sveikatos draudimo poliso kaina, pavyzdžiui 14 dienų vykstant į Daniją ar Švediją, siekia apie 40 litų.

Kita vertus, ES šalyse Lietuvos gyventojai gaus lygiai tokias pačias būtinosios pagalbos paslaugas, kaip ir tos šalies piliečiai. Tad jeigu kurioje nors valstybėje už skubią pagalbą gyventojams reikia primokėti, tai teks padaryti ir lietuviams.

Visur - sava tvarka

Draudimo ekspertai informuoja, kad tokiose šalyse, kaip Suomija, Prancūzija ir Norvegija, už skubią pagalbą tenka primokėti apie 30 proc. paslaugų kainos.

Medicinos paslaugų įkainiai senbuvėse ES šalyse gali pasirodyti išties įspūdingi - pavyzdžiui, apendicito operacija įvertinta maždaug 3 tūkst. eurų.

Priemoką už suteiktas ekstrines paslaugas, įskaitant ir medikamentus, tenka primokėti daugelyje šalių. Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijoje už medikamentus, įsigyjamus pagal receptą, paprastai mokamas 6 svarų (apie 30 Lt) mokestis. O Ispanijoje už kompensuojamuosius vaistus reikia primokėti maždaug 40 proc. jų kainos.

Beje, šalia turistų lankomų poilsio vietų ir viešbučių daugiausiai yra įsikūrusios privačios klinikos, neturinčios sutarčių su tos šalies ligonių kasomis.

Ligonių kasos prieštarauja

Vis dėlto Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius atmeta draudimo ekspertų versiją, kad papildomai neapsidraudusiems piliečiams už būtinosios pagalbos paslaugas daugelyje ES šalių gali tekti primokėti.

"Lietuvos teritorinės ligonių kasos nuo gegužės 1-osios nemokamai išduoda bendrų formų pažymas, patvirtinančias socialinį draudimą ir sykiu suteikiančias galimybę gauti nemokamą skubią medicinos pagalbą, - teigia A. Bumblys. - Nuvykęs į kurią nors ES bei EEB priklausančias šalis ir ten staiga rimtai susirgęs ar patyręs traumą, keliautojas minėtąją pažymą turi pateikti šalies, kurioje jis vieši, gydymo įstaigai. Ligonių kasos išduota pažyma, garantuojanti būtinąją pagalbą užsienyje, galios ne tik valstybinėse, bet ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Medicinos paslaugų kainos mūsų piliečiams bus taikomos tos valstybės, kurioje jam bus suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau kompensuojama bus tik būtinoji, tai yra neatidėliotina, pagalba."

Draudimo ekspertai spėja, kad ES būtinoji medicinos pagalba yra laikoma pagalba, kurios nesuteikus, žmogus gali mirti arba jos nesuteikimas turės rimtų pasekmių sveikatai.

Ar sergančiajam reikalinga būtinoji pagalba, spręs gydytojas. Specialistas gali įvertinti, pavyzdžiui, kad stiprus galvos skausmas, galūnių tirpimas, staiga pablogėjęs regėjimas (požymiai, kurie yra būdingi gresiančiam galvos smegenų insultui), nėra ta indikacija, kai reikalinga būtinoji pagalba. Neigiamas gydytojo sprendimas reikš, kad socialinis draudimas, tai yra Lietuvos teritorinių ligonių kasų išduoda pažyma, negalioja.

Vietoj kortelės - popieriaus lapas

Lietuvai tapus visateise ES nare, ypač svarbi tampa ir vadinamoji E-kortelė, kurioje būtų visa informacija apie pacientą. Sveikatos apsaugos ministro J. Oleko įsakymu, tokia kortelės turėjo būti pradėta naudoti jau nuo birželio 1 d.

"Vakarų ekspreso" kalbintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius aiškino, kad Valstybinė ligonių kasa dėl objektyvių priežasčių E-kortelių įvedimą atidėjo kitiems metams.

O dabar vietoje numatytų E-kortelių, kuriomis vadovaudamiesi užsienio medikai Lietuvos piliečiams nemokamai teiktų skubią pagalbą, išduodama pažyma, tiksliau - popieriaus lapas. Pažymoje, kuri pildoma anglų kalba, įrašomi asmens duomenys, šalis, į kurią žmogus vyksta, buvimo laikas ir kt.

Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai Zigmo Juzumo su tokiomis pažymomis Lietuva tikrai nerimtai atrodys ne tik prieš senbuves ES šalis, bet ir prieš kaimynus estus, šiemet spėjusius įsivesti E-korteles.

Traumatologas ortopedas Z. Juzumas akcentavo, kad draudimo ekspertai yra teisūs sakydami, jog minėtosios pažymos, kuriomis valstybė Lietuvos gyventojams esą garantuos būtinąją pagalbą, galios tik valstybinėse gydymo įstaigose. Tačiau, pažymi specialistas, kolegos užsieniečiai, pavyzdžiui, žmogui, kuriam ką tik buvo sustabdytas kraujavimas, tai yra suteikta skubi pagalba, ligonio gali paprašyti palikti ligoninę, arba susimokėti už tam tikras procedūras.

Vakarų šalių netenkina tokie pažadai, esą už paslaugas sumokės Valstybinė ligonių kasa. Civilizuotose Vakarų šalyse galioja privatus sveikatos draudimas, tad kiekvienas pilietis turi "ligos fondą". Užsieniečiai iš mūsiškių pacientų gali pareikalauti susimokėti už gydymą, o šiems grįžus namo, tektų patiems išsireikalauti pinigus iš Valstybinės ligonių kasos.

Būtinoji pagalba - labai aptaki sąvoka. Tad ES šalių gydytojai Lietuvos piliečių atžvilgiu gali būti arba kategoriški, arba itin humaniški - suteikti ne tik būtinąją pagalbą, bet ir skirti gydymą. Tuomet mūsų šalies Valstybinei ligonių kasai būtų pateikta ir atitinkamo dydžio sąskaita.

Tad Lietuvai iš ES šalių gali būti pateiktos milijoninės sąskaitas, gerokai viršijančios sumą, kuri dabar yra numatyta būtinosios medicinos paslaugos padengti.

Vakarų šalys tikrai nelauks, kol Lietuvos Vyriausybė ieškos būdų, kaip grąžinti skolas. ES šalys iškart kreipsis į Europos Komisiją, pranešdama, jog Lietuva nesilaiko savo įsipareigojimų. Be to, kad Lietuvos valdžia patirs gėdą, pasitelkus įstatymus, bus imtasi radikalių veiksmų - iš šalies biudžeto išieškoma skola.

Jūratė MAZAJEVA