KGB dokumentai buvo nešami maišais, užančiuose, už megztukų

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai siūlo galų gale nutraukti ir taip neveikiantį liustracijos procesą: informaciją apie prisipažinusius KGB bendradarbius įslaptinti amžiams, o informaciją apie neprisipažinusius paskelbti viešai. Taip galų gale esą baigtųsi politiniai žaidimai, kai partijos tarpusavyje rungtyniauja, kuri tarp konkurentų „atras“ daugiau buvusių KGB agentų. Ir dar pripažįstama, kad liustracija iš viso buvo klaida, nes Lietuva turi duomenų tik apie itin nereikšmingus KGB agentus. O svarbiausiųjų bylos saugiai suslėptos Rusijoje. Imti juos persekioti esą tolygu Rusijai į rankas įduoti šantažo prieš tokius asmenis įrankius.

Vėl ištraukta KGB korta

Tarp politikų netyla diskusijos, reikia paviešinti pavardes asmenų, prisipažinusių bendradarbiavus su KGB, ar ne. Tebediskutuojama, nes valdančiųjų politinė taryba buvo nusprendusi, kad paviešinti reikia, nors po to Vyriausybė nutarė, kad to daryti negalima.

„Seniai atvėsusi KGB tema vėl tapo karšta grynai dėl techninių aplinkybių. Ūmai paaiškėjo, kad baigėsi 15 metų terminas, kai turėjo būti saugoma informacija apie tuos, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB. Todėl politinė taryba net buvo nusprendusi paviešinti jų pavardes, tam pritarė net dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis, dėl to kilo triukšmas ir KGB tema vėl tapo politiniu įrankiu. Todėl Vyriausybė nutarė visiems laikams įslaptinti šią informaciją. Toks projektas keliauja į Seimą“, - paaiškino Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valdas Vasiliauskas.

Praleido šansą

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos KGB veiklai tirti narys, vyriausybinės komisijos KGB turtui ir archyvams perimti pirmininkas Vidmantas Žiemelis akcentavo, kad daugybės KGB bylų jau nebėra Lietuvoje.

„Vyriausybinės komisijos tikslas buvo atgauti iš KGB išvežtas bylas. Buvo trys bylų kategorijos. Pirma - KGB archyvinės baudžiamosios bylos, antra - LKP CK susirašinėjimas su Lietuvos KGB padaliniu, trečia - KGB išvežtos agentūrinės bylos. Aš savo rankose laikiau raštą (ir jis dabar yra archyvuose), kuriame buvo aiškiai pasakyta, kiek archyvinių agentūrinių bylų yra išvežta į Maskvą. Jų išvežta ne vienas tūkstantis“, - prisiminė V.Žiemelis.

Politikas sakė, kad jis kartu su tuometiniu Sąjūdžio pirmininku Juozu Tumeliu iškart po Nepriklausomybės paskelbimo dėjo dideles pastangas, kad Rusija grąžintų Lietuvai KGB bylas.

„Kad atgausime agentūrines bylas, tikėtis buvo labai sunku. KGB baudžiamąsias bylas atgavome ir 1992 m. siuntėme delegaciją į Uljanovską jų atsivežti. Realu buvo atgauti ir LKP CK susirašinėjimus su KGB padaliniu Lietuvoje. Jei Aukščiausioji Taryba nebūtų pirma laiko nutraukusi savo darbo, aš beveik neabejoju, kad tuos tomus būtume atgavę, nes tuo metu Rusijos vadovas dar buvo Borisas Jelcinas. Jei būtume atgavę tas bylas, tuometinei LDDP būtų buvę labai sudėtinga ateiti į valdžią“, - sakė V.Žiemelis.

Didelė klaida

Jo teigimu, didžiausia Seimo klaida buvo 1999 m. priimtas Liustracijos įstatymas. Politikas apie tai bandė įspėti Valdą Adamkų - per jo tuometinį patarėją Albiną Janušką.

„Žinojau, kad pagrindinės agentūrinės bylos yra išvežtos į Rusiją. Ir jei mes patvirtiname liustraciją bei pradedame persekioti tuos, kurie neprisipažino bendravę su KGB, be abejonės, Rusija turės savo rankose visus tuos, kurių bylas turi. Labai gaila, kad A.Januška pareiškė, jog V.Adamkus turbūt jau priėmė sprendimą, ir manęs neišklausė“, - apgailestavo V.Žiemelis.

Jo teigimu, liustracija tikslo nepasiekė.

„Aš sakiau: ateis prisipažinti veterinarai, felčeriai, agronomai, o tie, kurių bylos išvežtos, neateis. Taip ir įvyko“, - sakė V.Žiemelis.

Apvertė plokštelę

Politikas priminė, kad 1990-ųjų kovą Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo įsipareigojo nutraukusiųjų bendradarbiavimą su KGB pavardžių niekada neatskleisti, jei jie nepadarė kriminalinių nusikaltimų. Nutarimą pasirašė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis, kuris dabar jau ragina paviešinti visų KGB bendradarbių pavardes.

„Tačiau nenorėčiau vertinti, kodėl V.Landsbergis dabar taip elgiasi. Tai būtų netaktiška iš mano pusės. Tačiau esu įsitikinęs, kad valstybės įsipareigojimus reikia vykdyti“, - tikino V.Žiemelis.

Metas užbaigti

Pasak V.Vasiliausko, kad KGB tema nebebūtų naudojama politinių jėgų tarpusavio kovose, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ rengia įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus būtų viešai prieinami visi Lietuvoje esantys KGB dokumentai, išskyrus informaciją apie prisipažinusius KGB bendradarbius.

„Tokiu būdu niekas nebegalėtų manipuliuoti šia skaudžia tema“, - akcentavo V.Vasiliauskas. Anot jo, įstatymo pakeitimas turėtų dvigubą naudą: visai turimai informacijai tapus vieša, partijos nebegalės naudoti KGB kortos, ieškodamos „kagėbistų“ tarp konkurentų. Be to, tokiu atveju Rusijos specialiosios tarnybos prarastų šantažo įrankį, nes šantažuoti tuo, kas yra vieša, beprasmiška. Tiesa, iš dalies visa šalyje likusi KGB informacija ir taip skelbiama internete, tačiau, V.Vasiliausko įsitikinimu, ji yra dozuojama.

„Turėkime omenyje, kad KGB padalinys Lietuvoje turėjo pakankamai laiko svarbiausiems dokumentams sunaikinti arba išvežti iš Lietuvos. O paliko tik tai, dėl ko mes pjautumėmės tarpusavyje. Paliko tik nuotrupas apie vieną ar kitą bendradarbį, kad mums teliktų spėlioti, o kai kur gal ir suklastojo. Netikiu, kad būtų palikę rimtų bendradarbių agentūrines bylas. Liko nulis, todėl reikia baigti su visu tuo“, - įsitikinęs V.Žiemelis.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs VSD šefas, Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos KGB veiklai tirti narys Jurgis Jurgelis priminė, kad KGB archyvai iš Lietuvos buvo vežami tonomis.

„1990-ųjų sausį keli sunkvežimiai dokumentų su KGB dokumentais iš KGB rūmų pajudėjo į Panevėžį, o iš ten išskrido į Omską. Bet tuo dokumentų žuvimas ir naikinimas nesibaigė. Buvo sudaryta komisija, kuri revizavo likusius dokumentus: skaitė, karpė. Trečias etapas vyko, kai po Maskvos pučo užėmėme KGB rūmus. Tai krosnys buvo karštos, kieme ruseno laužai: buvo naikinami KGB dokumentai. Ir tuo viskas nesibaigė. Mūsų žmonės, kurie turėjo tam tikrus interesus, nesant patvirtintų taisyklių, nesant apsaugos pradėjo grobstyti dokumentus. KGB dokumentai buvo nešami maišais, užančiuose, už megztukų“, - pasakojo J.Jurgelis.

Pasak buvusio VSD šefo, kai dingo tiek dokumentų, svarbiausi KGB bendradarbiai gali jaustis saugūs, jų atsekti nebeįmanoma.

„Skaičiuojama, kad Lietuvoje nuo pat pradžios buvo 250 tūkst. agentų. Paskutinius penkerius metus jų buvo nuo 4,5 iki 5 tūkst. Prisipažino 1,5 tūkst. Atsimenu gerai, kad 1999-aisiais, kai prasidėjo liustracija, komisija išaiškino trisdešimt kelis žmones. Iš jų keli dar apskundė sprendimą teismui ir laimėjo. Laimėjo tie, kurie turėjo pinigų, ir todėl, kad trūko įrodymų. Todėl galiu pasakyti: liustracija prarado prasmę“, - konstatavo J.Jurgelis.

Jo teigimu, 1990-aisiais įsipareigoti KGB agentams, nutraukusiems bendradarbiavimą su šia sovietine struktūra, jų pavardes įslaptinti buvo labai racionalu.

„Mes paskelbėme Nepriklausomybę, o čia už 300 metrų - KGB. Veikė jų agentūros, pasiklausymo sistemos. O mes neturėjome specialistų, negalėjome jų demaskuoti. Reikėjo iš KGB išmušti kortą ir pervilioti agentus dirbti mūsų pusėje. Be to, pereidami jie VSD suteikė daug informacijos. Ir trečia - prisipažindami jie nusiėmė naštą. Juk buvo ir nepiktybinių. Pavyzdžiui, buvo tokia istorija, kai žmogus grįžo iš Sibiro ir negavo darbo, o trys vaikai auga. Atvyko į rajoną, o KGB jam ir sako: padėk mums, o mes su darbu padėsime. Ką tuo noriu pasakyti? Agentų buvo labai įvairių: ir labai likimo prispaustų smulkių, ir labai aktyvių, daug pakenkusių. Būtent tų aktyviųjų žmonių bylų mes ir netekome“, - tvirtino J.Jurgelis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“