Nesinaudoja valdininkas, nesinaudoja niekas
Trijų aukštų su mansarda raudonų plytų poilsinėje Palangoje kambariai su atskira virtuve ir sanitariniu mazgu Lietuvos banko tarnautojams parai atsieidavo 67–134 Lt. Druskininkuose už parą tekdavo mokėti 36–95 Lt, o kelių namų sodyboje Molėtų rajone prie Baltųjų Lakajų ežero – 41–82 Lt.
Lietuvos banko darbuotojams sukurto rojaus žemėje galas atėjo pasikeitus banko vadovybei.
Dar 2011 m. birželį vadinamieji darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centrai Palangoje, Druskininkuose ir Molėtuose su priklausiniais buvo pripažinti nereikalingais, taip bankaus sutaupys per milijoną litų kasmet.
Poilsiavietėms atsidūrus Valstybės turto fondo rankose, jų durys užsitrenkė ne tik Lietuvos banko darbuotojams, bet ir visiems potencialiems poilsiautojams, kurie už paslaugas galėtų mokėti rinkos kainą. Poilsiavietės ne tik tuščios, bet ir apleistos – apaugusios aukšta žole.
Poilsio namai „Baltija“ patikėjimo teise valdo didžiausią poilsio ir gydymo kompleksą Palangoje, kuriam priklauso įvairaus lygio viešbučiai: dviejų žvaigždučių „Vyturys“, trijų žvaigždučių „Žilvinas“, keturi kotedžai ir reabilitacijos centras.
Bendrovė už viešbučio „Auska“ nuomą kasmet valstybei moka 400 tūkst. Lt nuomos mokestį.
„Ūkio ministerijos darbuotojai įmonės teikiamomis paslaugomis išimtine teise nesinaudoja“, – garantavo ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė.
Tiesa, žinybiniai poilsio namai „Baltija“ patikėjimo teise valdė ir penkių žvaigždučių viešbutį „Auska“ su 22 ha žemės, rašoma savaitraštyje "15min".
Privatizavimas būtų neracionalus
Viena pelningiausių Lietuvos įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ vis dar siūlo savo darbuotojams atostogauti nuosavose poilsiavietėse. Tokios yra dvi: Ignalinos vaikų stovykla ir Girulių poilsio bazė.
Bendrovės Teisės ir personalo departamento direktoriaus pavaduotojas Danius Rumskas neneigė, kad prieš ketverius metus, po rinkimų susiformavus naujam ministrų kabinetui, buvo svarstomas poilsinių privatizavimo klausimas. Tačiau šiandien apie tai net negalvojama.
„Privatizavimas dabartiniu metu būtų tikrai neracionalus. Turėti turtą Giruliuose ir jį parduoti už kapeikas? O gal praeis keletas metų ir viskas apsivers! Galvoti apie pardavimą paprasčiausiai neprotinga“, – įsitikinęs D.Rumskas.
Vaikų poilsio stovyklos kelialapio kaina nustatoma, atliekant rinkos tyrimą pagal generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą kainodaros vadovą. Bendrovės darbuotojų vaikams ir vaikaičiams nustatoma lengvatinė kelialapio kaina.
Skirtumas tarp rinkos kainos ir darbuotojams taikomos lengvatinės kelialapio kainos dengiamas iš bendrovės lėšų, skirtų darbuotojų socialiniams poreikiams tenkinti.
Paskaičiuota, kad paros kaina vaikų poilsio stovykloje 2012 m. vasaros sezonui rinkoje siekia apie 50 Lt. „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų vaikams para stovykloje kainuoja 16,8 Lt, vaikaičiams – 25 Lt.
Girulių poilsio stovykloje priklausomai nuo gyvenimo sąlygų paros kaina prasideda nuo 24 Lt (kambariai be patogumų) ir siekia 200 Lt, nuomojantis apartamentus.
2011 m. Girulių mokymo, reabilitacijos ir poilsio bazės išlaikymas „Lietuvos geležinkeliams“ atsiėjo apie 390 tūkst. Lt, vaikų poilsio stovyklos Ignalinoje išlaikymas – apie 809 tūkst. Lt.
Iki šių metų akcinė bendrovė Lietuvos paštas valdė poilsio namus Palangoje, Pervalkoje ir Nidoje.
Palangoje esančios patalpos nebeatitinka poilsio namų reikalavimų, todėl šiemet poilsiautojams durų neatvėrė. Poilsio namai Nidoje šiais metais buvo parduoti, tačiau bendrovė atsisako atskleisti, kam ir už kiek atiteko šis turtas.
Pervalkoje esančiuose poilsio namuose „Agila“ nuo birželio 1 iki rugsėjo 10 d. apsistoti gali ne tik Lietuvos pašto darbuotojai ar jų artimieji, bet ir kiti gyventojai. Šiuose poilsio namuose vienu metu atostogauti gali iki 40 žmonių.
Poilsio namuose „Agila“ nakvynės kaina visiems gyventojams svyruoja nuo 35 iki 150 Lt.
„Lietuvos pašto darbuotojai kambarius gali rezervuoti nuo gegužės pabaigos. Jei lieka laisvų vietų, kambariai nuomojami kitiems asmenims.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) specialistai ne kartą išreiškė nuomonę, kad valstybė turi pasilikti tik tą turtą, kuris reikalingas jos funkcijoms įgyvendinti, o likusį privatizuoti.
Tačiau, nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis pripažino, kad vienu metu daug panašaus pobūdžio objektų už gerą kainą neparduosi – ši rinka mažai likvidii
Jis atkreipė dėmesį, kad geriausi laikai nekilnojamam turtui parduoti jau praėjo, rašoma savaitraštyje "15min".
Kaip veikia "prichvatizacija"?
Visos gautos pajamos už privatizuotus objektus, įskaitant ir poilsines, patenka į Finansų ministerijos administruojamą Privatizavimo fondą. Visas išlaidas, susijusias su perimtų objektų valdymu, priežiūra ir t.t., apmoka Valstybės turto fondas, rašoma savaitraštyje "15min".
Nuo 1998 m. privatizuota daugiau nei 40 Valstybės turto fondo iš ministerijų bei kitų valstybės institucijų perimtų poilsinių, dauguma jų – nedidelės. Didžiausios privatizuotos poilsinės:
* Iš Ūkio ministerijos perimtos 1278 kv. m poilsio patalpos, esančios Pamario g. 13, Nidoje, privatizuotos 2001 m. už 1,6 mln. Lt ir 3583 kv. m poilsio namai ir kempingai, esantys Vytauto g. 167, Palangoje, privatizuoti 2000 m. už 2 mln. Lt.
* Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos perimtas 5904 kv. m poilsio pastatas, esantis Vėtrungės g. 31, Palangoje, privatizuotas 2002 m. už 2,7 mln. Lt (iš kurių 2,1 mln. Lt už pastatus ir 0,58 mln. Lt už žemę) ir 3779,9 kv. m poilsio pastatas, esantis Kęstučio g. 15/Daukanto g. 31, Palangoje, už 4,2 mln. Lt (iš kurių 3 mln. Lt už pastatą ir 1,2 mln. Lt už žemę).
* Iš Vidaus reikalų ministerijos perimtos 2182 ir 485 kv. m pastatai, esantys Preilos g. 39, Neringoje, privatizuoti 2002 m. už 0,68 mln.Lt
* Iš žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ perimtas 3342 kv. m poilsio pastatas, esantis Kalno g. 7B, Juodkrantėje, privatizuotas 2002 m. už 0,54 mln. Lt.
* Iš Generalinės prokuratūros perimti 823 kv. m poilsio namai ir kempingai, esantys Kariotiškių kaime (Trakų r.), privatizuoti 1999 m. už 0,76 mln. Lt.
Rašyti komentarą