Kinijoje šiemet gegužės 1-osios švenčių proga visa savaitė buvo paskelbta poilsio dienomis. Šalies prezidentas Dziang Dzeminis (Jiang Zemin) pakvietė kinus prasmingai praleisti išeigines lankant istorinius bei kultūrinius objektus. Tiesą sakant ir įprastomis poilsio dienomis itin daug kinų turistų sutiksi tiek imperatorių sostapilyje Gugune - Uždraustuoju miestu, tiek ant Didžiosios sienos, tiek Pekino senamiestyje. Beje, maršrutas po jo hutongus (gatveles) atsirado neseniai - pritraukus investicijų į pagrindinius turistų traukos centrus, susidomėta ir kitais, anksčiau užmirštais objektais. Turizmo verslas Kinijoje tarsi atrandamas iš naujo.
Pekino istorija atsispindi senamiesčio gatvelių (hutongų) pavadinimuose: vienos pavadintos princų, kitos - čia gyvenusių garsių amatininkų ar pirklių vardais, trečios - vėl kitaip, pavyzdžiui Auksinės žuvelės (Jinyu - tariama Dzinju) ar Nosinaitės (Šoupa - Shoupa). Plačiausiose gatvėse gali prasilenkti du autobusai, o siauriausiu skersgatviu tegali praeiti vienas žmogus... Ilgiausias - Žongsianio (Rongxian) hutongas - 2 km ilgio, trumpiausia yra Jiči Dadzie (Yichi Dajie - išvertus Vienos pėdos gatvė) - 20 metrų...
Pavažinėję dviračių rikšomis po Pekino senamiesčio hutongus, pasigrožėje Šišachajaus (Shishahai) ežeru (kur pekiniečiai mėgsta irstytis valtelėmis), būsite nuvežti prie dar vieno turistinio objekto - virš senamiesčio kylančios varpinės bei Būgno bokšto (abu pastatyti 1272 m., tačiau vos po kelerių metų sudegė per didelį gaisrą). Varpinė 1420 m. buvo atstatyta, bet vėl sudegė. 1745 m. imperatorius Cienlungas (Qianlong) įsakė ją atstatyti jau mūrinę. 47,9 metrų aukščio varpinėje kabo mulžiniškas (5,4 m aukščio, 3,4 m skersmens, 42 tonų svorio) bronzos varpas, kurio garsas giedrą dieną girdimas už dešimčių kilomterų. Ištisus šimtmečius skambantis varpas kartu su harmoningai dundančiu būgnu (mušamu priešais varpine esančiame Būgno bokšte) kiekvieną rytą penktą valandą skelbdavo dienos pradžią. Lygiai taip pat varpo ir būgno dūžiai septintą valandą vakaro buvo skelbiamas prasidedąs nakties metas. Imperatoriaus rūmų aukšto rango civiliniai pareigūnai bei kariškiai, taip pat miesto sargybos kareiviai bei paprasti žmonės dirbo ir ilsėjosi pagal šią signalų sistemą.
Paprastai turistams apžiūrėjus senamiestį pasiūloma atsipūsti Cingų (Qing) dinastijos princo Gungo (Gong) rezidencijoje ar Gunvanfu parke, Cingų dinastijos princesės Sisi (Cixi) rezidencijoje, kur ne tik gali mėgautis gamta bei originaliais statiniais, bet ir arbatinėje pamatyti arbatos ruošimo ceremoniją. Be abejo, ir paragauti: žaliosios, juodosios (Kinijoje vadinamos raudonąja - hong ča), jazminų ir pan. Arbatos ruošimo ceremonija ilga: pirma gausiai iš virdulio karštu vandeniu apipilamas arbatinukas, kuriame ruošiama arbata (reikiamai temperatūrai palaikyti), o tada - sudėtingos manipuliacijos virduliu, arbatinuku, puodeliais (vanduo taškomas dosniai). Po to pagal tradiciją siūloma išgerti tris nedidelius puodelius: vieną - už laimę, antrą - už sėkmę, trečią - už ilgą gyvenimą.
Kinai - ypatingi arbatos mėgėjai. Dažnas įpratęs po valgio dar išgerti arbatos (panašiai kaip mes - kavos). Kai pamatai, kaip dažnai čia siūloma arbatos (ir geriama), kiek čia arbatinių, nesistebi kinų posakiu: "Geriau tris dienas gyventi be druskos, negu vieną dieną be arbatos".
Sakoma, kad Didžioji kinų siena yra matoma net iš Mėnulio. Arčiausiai Pekino (75 km į šiaurės vakarus) esančią sienos Badalingo atkarpą greitkeliu galima pasiekti mažiau kaip per valandą. Laiptus ant kalno, vedančius ant pačios sienos, įmanoma pasiekti irgi keliais būdais: užvažiuoti autobusu ar automobiliu, rikša arba pasikelti lyno keliu. Kasoje nusipirkęs šiuolaikišką, "čipinį" (t.y. telefono kortelės tipo) bilietą gali iškart leistis į maratoną išilgai vingiuojančios per kalnus sienos, arba užsukti suvenyrų parduotuvėn ar atsigaivinti arbata, kava, gaiviaisiais gėrimais vienoje iš arbatinių, kavinių, užkandinių ar restoranų. Ant Didžiosios sienos (įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą) sutiksi šimtus žmonių: gausybę kinų (net neįgalių!), tačiau apstu ir įvairių pasaulio kampelių atstovų - amerikiečių, italų, vokiečių, vengrų, žydų, taip pat afrikiečių. Kas dairosi į visas puses, o kas fotografuojasi prie vieno iš gynybinių bokštų pasipuošęs (už 20-30 juanių iš čia uždarbiaujančio kino) puošniais imperatoriaus ar karaliaus (o gal eunucho - juk, kinų kalbos nemokėdamas, nepatikrinsi...) drabužiais.
Nuostabusis senovės kinų kūrinys, šalies pasididžiavimas bei vienas pagrindinių pasaulio turistų traukos objektų buvo pradėtas statyti vadinamuoju Karo žiedo valstybių laikotarpiu (476-221 m. prieš mūsų erą) - tuo laiku atskiros karalystės statė sienas strateginiuose taškuose, kad apgintų savo šiaurines teritorijas (Kai kurie šaltiniai teigimu tas sienas pradėjo statyti Džou (Zhou) dinastijos vasalinės valstybės dar 7 amžiuje p.m.e.). 221 m. p.m.e. pirmasis Cinų (Qin) dinastijos imperatorius Cinas Šichvangas (Qin Shihuang), suvienijęs Kiniją, nusprendė sujungti tas sienas ir išplėsti jas. Pasak istorinių šaltinių apie 1 mln. žmonių (penktadalį visų tuometinės Kinijos gyventojų) buvo pasiųsta į tas statybas, kurios truko ilgiau nei 10 metų. Užbaigus grandiozinį projektą statinys buvo pavadintas "Wan Li Chang Cheng" t.y. "Dešimties tūkstančių li ilgio siena" (1 li = 0,5 km).
Mingų dinastijos laikais, 16-ajame amžiuje Didžioji siena buvo perstatyta (renovacija truko 200 metų, nuo 14-ojo amžiaus) . Ji driekiasi nuo Dziaju (Jiayu) perėjos Gansu provincijoje vakaruose iki Šanchajaus (Shanhai) perėjos Hebejaus (Hebei) provincijoje ir ties Jalu (Yalu) upės žiotimis prie Bochajaus (Bohai) įlankos (Liaoningo provincija) rytuose. Jos ilgis - daugiau kaip 6700 km. Iki Mingų dinastijos Didžioji siena buvo pastatyta iš uolų, Mingų laikais daugelyje vietų ji perstatyta iš plytų ir akmenų. Pavyzdžiui, Badalingo atkarpoje siena statyta iš uolų luitų ir didelių plytų, o vidus užpildytas akmenimis ir žeme. 6-8 metrų aukščio sieną strateginiuose taškuose ir ties kiekvienu posūkiu puošia gynybiniai bokštai.
Aukščiausiose sienos vietose puikuojasi signaliniai (švyturių) bokštai, kuriuose, artėjant prie sienos priešui būdavo įžiebiama ugnis - taip dūmų signalais (ir šūviais) būdavo perspėjami sienos gynėjai kitose gynybos atkarpose. Tokiu būdu per kelias valandas pavojaus signalas būdavo perduodamas net 500 km atstumu. Sienos viršuje, tarp gynybinių sienelių vingiuoja 4-6 metrų pločio grįstas kelias (įkalnėse pereinantis į laiptus), kuriuo galėdavo vienas šalia kito joti penki raiteliai. Ypač įspūdinga sienos Dzinšanlingo (Jinshanling) atkarpa, kur siena ypač stačiai kyla kalnų keteromis, tad gynybiniai bokštai kai kur pastatyti net kas 50 metrų (!) - atrodo, tarsi kalnagūbriais ropojančio drakono nugara.
Norint apžiūrėti bent vieną Didžiosios sienos atkarpą ir visos dienos aiškiai per maža. Prisivaikščiojus po sieną, galima grožėtis vaizdais ne vienoje apžvalgos aikštelėje, terasoje, pavadintoje skambiais vardais (pvz., "Debesų terasa"), o kur dar panoraminis kino teatras, kuriame demonstruojami gražiausi, įspūdingiausi Didžiosios sienos fragmentai įvairiais metų laikais.
Lankytojų pramogai ties Didžiosios sienos Badalingo atkarpa įrengtas 2 ha ploto lokių zooparkas, kurio 5 skyriuose laikoma 380 skirtingų rūšių lokių. Nuo 1995 m. dalis lokių paleidžiami laisvėn, į Badalingo miškus - ekologinei pusiausvyrai atkurti. Ateityje lokių zooparką ketinama išplėsti iki 40 ha ploto draustinio - čia numatoma saugoti retesnes augalų bei gyvūnų rūšis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą