Paaiškėjus, kad planuotas tarptautinės regatos "Baltic Open Regatta 2009" finišas bei laivų paroda Klaipėdoje nebevyks, renginio organizatoriai latviai guodžiasi esą smarkiai nusivylę Lietuvos uostamiesčiu. Tuo metu tiek uosto, tiek miesto valdžios atstovai tikina esą niekuo dėti - keturioms
dešimtims jachtų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir JAV nugarą atsuko kol kas vis dar miesto krantinėse šeimininkaujantys privatininkai.
Tarptautinė regata "Baltic Open Regatta" startuos šį savaitgalį Estijoje, Piarnu mieste. Regatos finišas ir finalinis jos renginys - laivų paroda "Baltic Open Boat Show 2009" - turėjo vykti Klaipėdoje birželio 12-14 dienomis, tačiau skubiai buvo perkelta į Liepoją (Latvija).
Klaipėdiečiai nuvylė
Regatos organizacinio komiteto narys Valdis Alvikis, paklaustas, kodėl iš anksto buvo pranešta, kad regata finišuos Klaipėdoje, jeigu dėl jos priėmimo dar nebuvo konkrečiai susitarta, "Vakarui ekspresui" atsakė, kad komitetas stengėsi sudaryti sutartį su bendrove "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), tačiau pastaroji esą vis tempė sutarties pasirašymo laiką.
Vis dėlto gegužės 26 d. organizacinio komiteto nariams lankantis Klaipėdoje buvę susitarta ir dėl mažesnių kainų, ir dėl vietos. Tačiau praėjusį antradienį, t.y. likus vos kelioms dienoms iki regatos starto, organizacinis komitetas gavęs iš KLR pranešimą, kad pradedami gilinimo darbai ir sutartoje vietoje regatos laivai negalės stovėti. "Žinoma, mes nusivylėme. Tai sukėlė mums didelių problemų. Nesuprantu, kaip klaipėdiečiai taip galėjo pasielgti. Matyt, jie patys turi didelių problemų", - sakė V. Alvikis.
Negali patirti nuostolių
"Achemos grupės" įmonių Klaipėdoje atstovas spaudai Edgaras Valeckas tvirtino, kad problema ta, jog Pilies uostelio krantinės dar neįrengtos iki galo, jose neįjungtos nei vandens, nei elektros tiekimo kolonėlės. Norint aprūpinti jachtas vandeniu ir elektra, būtų reikalingas laikinas įrenginys, kuris, žinoma, kainuoja.
 |
| Kaltų, kad regatos "Baltic Open" organizatoriai nesusiderėjo su bendrove "Klaipėdos laivų remontas", formaliai dar neturinčia jokių teisių į Pilies uostelį, nėra. |
Pasak atstovo spaudai, vyko normalus derybinis procesas ir jeigu jis netenkino organizatorių, jeigu jiems tai pasirodė per brangu, jeigu jie patys nutarė neužsukti į Klaipėdą, - čia jau ne KLR problema.
"Įmonė negali veltui teikti paslaugų ir dėl to pati patirti nuostolių", - sakė E. Valeckas.
Nepalanki situacija
VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadybininkas Kipras Paldauskas sakė, kad uostamiestis šios regatos nerėmė ir miesto valdžia su ja niekaip nėra susijusi - organizatoriai tarėsi tiesiogiai su "Klaipėdos laivų remontu".
"Didelės tragedijos, kad taip įvyko, nematau. KLR ir taip jiems siūlė visokių nuolaidų, jeigu jų, turinčių nedidelį biudžetą, tai netenkino, nieko nepadarysi", - sakė K. Paldauskas.
Anot jo, prieš pusmetį niekas negalėjo žinoti, kad taip nepalankiai susiklostys situaciją: kad Pilies uostelis nebus baigtas rekonstruoti, kad iki šiol nebus parinktas jo koncesininkas. Priešingu atveju esą jau tada latvių būtų atsiprašyta ir pasakyta, kad šiemet regatos negalime priimti.
Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjas Liutauras Kraniauskas teigė, kad pernai, kai ši regata buvo organizuota pirmą kartą, Klaipėdos savivaldybė skyrė jai tam tikrą paramą, susijusią su įvairių paslaugų teikimu krante. Regatos organizatoriai reklaminiame filme Klaipėdą parodė taip, kad kiti uostai Estijoje, Latvijoje, kuriuose lankėsi ši regata, netgi pavydėjo.
L. Kraniausko teigimu, šiemet savivaldybė nieko negalėjo šiai regatai skirti. Svarstant biudžetą, iš Turizmo ir kultūros informacijos centro kruizinės laivybos ir vandens programos finansavimo planuojama atimti dar 30 tūkst. Lt.
"Bet koks renginys, kai žmonės atplaukia į Klaipėdą, naudingas miestui. Dėl "Baltic Open" finišo atšaukimo manau, kad organizatoriai turėjo labai konkrečiai susitarti su paslaugų teikėjais. Ir pernai dėl jų buvo iškilę organizacinių nesklandumų. Manau, jiems trūksta patirties, nes pernai regata organizuota pirmą kartą. Kad ir kaip būtų, gaila, jog ji neužsuks į Klaipėdą", - sakė L. Kraniauskas.
Kokios KLR teisės?
Savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardo Zulco teigimu, šiuo metu Pilies uostelis dar nėra atiduotas vertinti valstybinei komisijai, jo krantinių statusas - nebaigta statyba, ir jis dar priklauso savivaldybei. Ji turi teisę laikinai, kol nėra operatoriaus, leisti ten laivams švartuotis nemokamai.
Pasak R. Zulco, kai su koncesininku bus pasirašyta sutartis ir jis taps uostelio operatoriumi (KLR vienintelis dalyvavo konkurse ir dabar su juo vyksta derybos), jis galės pagal nustatytus tarifus imti mokestį už paslaugas, už elektrą ir vandenį ir t. t.
Paklaustas, ar savivaldybė dabar nekontroliuoja, ką Pilies uostelyje daro galimas būsimasis koncesininkas ir ar jis turi teisę derėtis dėl paslaugų kainų, R. Zulcas atsakė: "Koncesininko savivaldybė nekontroliuoja, nes su juo vyksta derybos ir nėra jokių sutartinių dokumentų. Tikimės, kad jos greitai bus baigtos ir pasirašyta sutartis. Joje numatytas įsipareigojimas, kad koncesininkas leis nemokamai naudotis krantinėmis regatų metu ne mažiau kaip tris kartus per metus. Taigi savivaldybė turės teisę statyti savo pakviestus laivus. O privačios regatos turi pačios tartis su koncesininku. Savo nuomojamoje teritorijoje jis gali daryti ką nori."
Paklaustas, ar neatsitiks taip, kad, tarkim, ir regatos "The Tall Ships' Races" finišą dėl kokio nors KLR nesusikalbėjimo su organizatoriais teks atšaukti, R. Zulcas ramino: "Ne, KLR Pilies uostelyje nesavivaliauja. Dėl "The Tall Ships' Races" viskas absoliučiai aišku, nes savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su regatos organizatoriais. Dėl "Baltic Open" regatos mes, kaip miestas, su jos organizatoriais nesame pasirašę jokių sutarčių. Mes, žinoma, neprieštaraujame, bet ir nesame įsipareigoję priimti privačią regatą. Tai visiškai skirtingi dalykai."
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą