Klaipėdai - laisvosios rinkos apologetų liaupsės

Instituto tyrimas vertina, kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių laisvė rinktis paslaugas ir jų tiekėją bei patiems imtis veiklos. Taip pat - kaip efektyviai panaudojami iš mokesčių surinkti pinigai.

"Savivaldybės savo sprendimais gali tiek pagerinti, tiek pabloginti gyventojų ir verslo sąlygas. Viena pagrindinių priežasčių, pelniusių pirmą vietą Klaipėdos miestui, yra palankios sąlygos investicijoms, kurios yra svarbus produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo šaltinis. Statistika rodo, kad tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų, yra mažesnis nedarbas, gyventojai uždirba daugiau ir yra mažiau priklausomi nuo socialinių pašalpų", - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jau 2004 metais Klaipėda daugiau nei du kartus lenkė šalies vidurkį lyginant vienam gyventojui tenkančias materialines investicijas - t.y. išlaidas, skiriamas ilgalaikiam turtui įsigyti ar atnaujinti. Per 7 metus Klaipėdos miestas sugebėjo padidinti jų kiekį dar 51 proc. - iki 9 501 Lt.

Anot LLRI, Klaipėdoje investuotojams patrauklu tai, kad yra parengtas bendrasis miesto planas, sklypai su infrastruktūra, pasirašomos privataus ir viešo sektoriaus partnerystės sutartys. Teigiamai įvertintas ir savivaldybės administracijos darbas, o silpniausiai uostamiestis pasirodė mokesčių srityje.

Pasak Ž. Šilėno, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifų sumažinimas galėtų dar labiau prisidėti prie investicinės aplinkos gerinimo Klaipėdoje.

Informacija

Indekse buvo vertinama 10 gyventojams ir investuotojams aktualiausių savivaldybės veiklos sričių - komunalinio ūkio, transporto, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.

Indekse teigiamai vertinama savivaldybė, kuri: taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir privatizuoja tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

7-ių miestų savivaldybių reitinge po Klaipėdos (67,3 balo) toliau rikiuojasi Vilnius (62,8 balo), Panevėžys (59,7 balo), Kaunas (56,9), Šiauliai (52,9), Palanga (51,3) ir Alytus (48,8).

Geriausiųjų penketuką iš 53-ių ne miestų savivaldybių sudaro Kauno (68,4), Plungės (62,6), Druskininkų (62,2) Mažeikių (61,7) ir Kėdainių (61,5) rajonų savivaldybės.

100 proc. pirminės sveikatos priežiūros įstaigų (šeimos gydytojai) Plungės raj. savivaldybėje yra privačios.

Neringos savivaldybės moksleiviui tenka 27 kv. m mokyklos ploto (maždaug tokio dydžio yra vieno kambario butas, sovietmečiu statytuose daugiabučiuose). Vidutiniškai Lietuvoje vienam mokiniui tenka 15 kv. m.

"Dėmesio vertas pasiūlymas"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras

Dabar tų vertinimų ir reitingavimų yra įvairiausių, bet, mano vertinimu, šis Laisvosios rinkos instituto reitingas yra vienas nešališkiausių ir objektyviausių. Šiuo atveju neužsisakysi reklamos kokiame nors leidinyje ar portale ir taip galbūt pakilsi aukščiau. Šio tyrimo rezultatai turėtų džiuginti ne tik politinį antstatą, bet ir kiekvieną gyvenantį ar dirbantį Klaipėdoje - ir privačiame versle, ir biudžetiniame sektoriuje, nes tai yra  bendras visų pasiekimas.

O rekomendaciją mažinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifus galima vertinti kaip dalykišką ir dėmesio vertą pasiūlymą. Visgi negalime galvoti apie totalų, visuotinį šių mokesčių mažinimą arba net atleidimą nuo jų. Reikia galbūt daugiau lankstumo šia forma remiant smulkųjį ir vidutinį verslą, tačiau reikia ir aiškių rezultatų, kaip tokia lengvata prisidės prie miesto gerovės.