Klaipėdai prognozuojamas milijonas keleivių

Perspektyvos

Prognozuojama, kad praėjus penkeriems metams po to, kai uostamiestyje bus pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas, į Klaipėdos uostą kasmet atvyks po milijoną keleivių.

Tokias prognozes vakar spaudos konferencijoje pateikė būsimo terminalo operatorės - UAB "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas" (KKKT, buvusi UAB "Transfosa) - direktorius Benediktas Petrauskas.

Keleivių srautai Klaipėdos uoste didėja nuolat - per keliolika metų nuo 50 tūkst. jų padaugėjo iki 250 tūkst. Tačiau uostamiestyje dėmesio keleiviams, išskyrus kruizinį terminalą, švelniai tariant, skiriama per mažai. Yra manančiųjų, jog keleivių ir krovinių terminalo statybos jau smarkiai vėluoja.

Po to, kai pernai lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino teritorijos prie antrosios perkėlos, kurioje ir bus statomas keleivių bei krovinių terminalas, detalųjį planą, jau galima pradėti projektavimo darbus. Sausio 11 d. susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius buvo sukvietęs suinteresuotų institucijų atstovus aptarti šį klausimą, mat šio objekto statyba yra įtraukta į Vyriausybės programą.

B. Petrausko teigimu, realu, jog toks terminalas Klaipėdoje gali atsirasti iki 2009 m. birželio 1 d., jeigu šių metų pabaigoje jau pavyktų pasirinkti statybų rangovą. Pastatyti terminalą per pusantrų metų, direktoriaus manymu, tikrai būtų įmanoma.

Statant keleivių ir krovinių terminalą yra numatyti trys valstybinės reikšmės objektai, kurių privačios bendrovės negalėtų statyti. Tai yra pati krantinė ir pirsas, prie kurių bus švartuojami laivai, geležinkelis su viaduku ir Minijos bei Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcija. Valstybinės reikšmėms objektams jau yra numatyti 120 mln. Lt Sanglaudos fonde, tačiau, turint omenyje brangstančias statybų kainas, tų pinigų gali pritrūkti, tada tektų ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.

Terminalo operatorius į suprastruktūrą taip pat turės investuoti apie 60-70 mln. Lt. 2008 metų antroje pusėje numatyta parengti papildomai 40-50 žmonių, kurie aptarnaus ro-ro laivus šiame terminale.

Anksčiau manyta, kad KKKT naujame terminale galės toliau užsiimti ir savo gamybine veikla, t.y. valyti užterštus vandenis, krauti skystuosius produktus - melisą ir rapsų aliejų, atlikti bunkeriavimo darbus, tačiau dabar nuspręsta šia veiklą iki kitų metų vidurio iškelti į Smeltės pusiasalį, prie Tarptautinės jūrų perkėlos.

Būsimam keleivių ir krovos terminalui bus naudojama dabartinė KKKT 6,3 ha teritorija ir šalia esanti apie 15 ha uosto rezervinė teritorija. Gyventojus iš Merkio gatvės ketinama iškelti.

Išsamiau apie būsimą terminalą ir jo operatorės ketinimus skaitykite priede "Prie jūros ir jūroje"

Dalia BIKAUSKAITĖ