"Mechaninė asfikcija, suspaudus kaklo organus smaugvirve",- tokia mirties priežastis dažniausiai nustatoma mūsų mieste tiems, kurie iš gyvenimo pasitraukia sava valia. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros duomenimis, vien tik praeitais metais iš visų nusižudžiusiųjų, kurie sudaro net 15 procentų visų užregistruotų mirčių atvejų, 40 klaipėdiečių pasikorė. Paprastai tai padaroma savo namuose, vonioje, ant vadinamojo gyvatuko.
Vargu ar šiuos mūsų miesto gyventojus, tokį sprendimą priėmusius dažniausiai dėl nepakeliamos vienatvės, sveikatos bėdų ar materialinių nepriteklių, būtų sulaikę 29 centai. Būtent tiek susidaro padalijus iš valstybės biudžeto ruošiamus skirti 3 milijonus litų kiekvienam šalies gyventojui, kad būtų įgyvendinta Nacionalinė savižudybių prevencijos programa 2003-2006 metais.
"Pirmiausia Lietuvoje reikia rūpintis ne savižudybių mažinimo programomis, ne naujų institucijų kūrimu ir ne finansavimo klausimais. Pirmiausia būtina keisti požiūrį į žmogų, stengtis, kad jis nebūtų ar nesijaustų esąs izoliuotas",- sakė Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centro direktorius Linas Slušnys.
Psichikos ligonių kraštas
1998 m. liepos 2 d. Seimas priėmė nutarimą "Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo", kurioje numatyta iki 2010 metų sumažinti savižudybių skaičių šalyje iki vidutinių Europos šalių rodiklių (25 žmonės iš 100 000 gyventojų). Kai buvo priimtas šis sprendimas, savižudžių skaičius Lietuvoje siekė 43,8/100 000. O pastaruosius penkerius metus savižudžių gretos ne retėjo, bet dar labiau gausėjo.
2000 m. vykusios Nacionalinės savižudybių prevencijos konferencijos rezoliucijoje konstatuota, kad savižudybių skaičius šalyje tiesiogiai atspindi visuomenės psichinę sveikatą.
Ieškoma galimybių
Suicido ekspertai teigia, jog neverta tikėtis, kad savižudybių savaime sumažės pagerėjus šalies ekonominei situacijai.
Šalyje būtina steigti savižudybių prevencijos centrus, nes bendroji psichiatrija ir medicina negali išspręsti problemos. Todėl minėtų centrų specialistai galėtų užbėgti už akių nelaimei, mat tik nedidelė dalis žmonių nusižudo spontaniškai. Dažniausiai nusižudyti paskatina ilgus metus kankinančios ar besikaupiančios problemos, daug metų išgyvenama krizė.
"Pastaruoju metu susidaro įspūdis, kad valdžia savižudybių prevenciją remia tik tuščiomis kalbomis. Pavyzdžiui, pagal parengtą Nacionalinę savižudybių prevencijos programą 2003-2006 metams, psichinės pagalbos centras turėtų būti įkurtas, o iš valstybės biudžeto šiam tikslui žadama skirti 3 milijonus litų. Bet juk 3 milijonai trejiems metams - tikrai nedidelės lėšos, jeigu norima atsikratyti tokio visuomenės skaudulio kaip suicidas. Tai reikštų, kad vykdant savižudybių prevenciją, vienam asmeniui Lietuvoje per metus teks vos 29 centai. Ką gi už tokią sumą galima nupirkti ar nuveikti?"- retoriškai klausė L. Slušnys.
Kita vertus, pašnekovo teigimu, reikia džiaugtis, jog apskritai ką nors ruošiamasi daryti. "Na, o pesimistas dar pridurtų, kad vargu ar ir tie milijonai bus skirti."
Pasigenda dėmesio žmogui
Vaiko raidos centro vadovas taip pat pažymi, jog prevencinių programų įgyvendinimas negali garantuoti, kad, tarkime, po 3-5-erių metų žmonės Lietuvoje nesižudys. "Pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje savižudybių prevencijai skiriama iš tiesų daug dėmesio, tačiau padėtis ten nėra nepriekaištinga. Būtent šių šalių praktika įrodo, jog ekonominė gerovė neužtikrina stabilios žmogaus psichikos."
Direktoriaus manymu, Lietuvoje, priešingai nei Europoje, kur savižudybių prevencijos efektyvumas remiasi ne tik psichologine pagalba artimiesiems savižudybei įvykus, bet ir skiriamas milžiniškas dėmesys pačios problemos ištakoms, kol kas apsiribojama tik medicininiais aspektais.
"Pavyzdžiui, prieš trejus metus padidintas antidepresantų kompensavimas, tačiau savižudžių nemažėja. Tai reiškia, kad mūsų šalyje nesuvokiama, jog turintis psichikos sutrikimų žmogus dar nėra psichikos ligonis. Įprastai savižudybė - tai atsakas į asmens ne tik psichologinius, bet ir socialinius išgyvenimus. Todėl valstybės prioritetas turi būti ne vaistų lobizmas - siekis parduoti kuo daugiau medikamentų, o humaniškas požiūris į žmogų.
Pirmiausia, ką reikėtų daryti medikams, tai nepulti išrašinėti vaistų, o tiesiog su pacientu pasikalbėti, jį išklausyti. Tenka pripažinti, kad būtina iš esmės mūsų šalyje keisti požiūrį į žmogų."
Pernai nusižudė 50 klaipėdiečių
Daugiausia savižudžių su gyvenimu atsisveikino savo butuose. Tik nedidelė jų dalis pasikorė gyvenamųjų namų rūsiuose, laiptinėse ar pamiškėse, dar mažiau - atokesnėse vietose. Pernai 27-erių metų jaunuolis pasikorė prie Trinyčių tvenkinio, keli vyresni vyrai tokiu būdu gyvenimą baigė prie "Žalgirio" stadiono ir net ligoninės tualete.
Tarp 50-ies praeitais metais nusižudžiusių klaipėdiečių - šešios moterys nuo 44 iki 70-ies metų amžiaus. Vyrų amžius svyruoja nuo 30-ies iki 65-erių metų.
Žudosi netipišku laiku
Penki iš nusižudžiusiųjų iš gyvenimo pasitraukė kitais būdais - nusiskandindami Danės upėje arba apsinuodiję migdomaisiais vaistais bei antidepresantais.
Pasak Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros atstovės spaudai Palmiros Martinkienės, praeitais metais daugiausia klaipėdiečių nusižudė ne pavasarį ar rudenį, kai paūmėja depresija, o vasarą. "Pavyzdžiui, praeitų metų rugsėjo ir spalio mėnesiais nebuvo užfiksuotas nė vienas savižudybės aktas."
Jauniausiam savižudžiui - 22-eji
"50 savižudžių per metus nėra rekordinis skaičius. Jeigu neklystu, beveik tiek pat klaipėdiečių nusižudė per pirmąjį 2001-ųjų metų pusmetį, - prisiminė P. Martinkienė. - Tuo tarpu per tris šių metų mėnesius iš 124 mirties atvejų - 14 savižudybių. Ir vėl dominuoja karimasis.
2003 m. sausio - kovo mėnesiais pasikorė 10 vyrų. Jauniausiam savižudžiui buvo vos 25-eri. Taip pat viena moteris nusižudė nušokusi nuo aukštumos, mirė ir 22-ejų metų jaunuolis, iššokęs iš devinto aukšto. 72-ejų metų senutė mirė apsinuodijusi acto rūgštimi."
Savižudybės lenkia žmogžudystes
Suskaičiavus visame pasaulyje įvykusias savižudybes, prieita prie išvados, jog iš gyvenimo savo valia pasitraukia tiek pat žmonių, kiek žūsta kare. Skaičiai taip pat liudija, jog nusižudo kur kas daugiau nei žūsta autoavarijose. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija ragina valstybes kovoti su prievarta prieš save kaip su visuotine liga, panašiai kaip su AIDS ar rūkymu.
2000 metais pasaulį savo noru paliko 815 tūkst. gyvybių, tarp jų 250 tūkst. buvo 15-44 metų amžiaus žmonės. Tuo tarpu žmogžudžių aukomis tapo 520 tūkst., tai yra beveik 300 tūkst. mažiau, o Europoje, Australijoje ir Tolimuosiuose Rytuose savižudybių įvyksta dvigubai daugiau nei žmogžudysčių.
Vidutiniškai kas 40 sekundžių iš gyvenimo savo noru pasitraukia vienas pasaulio gyventojas, o kas tris sekundes - kažkas bando nusižudyti.
Gėdingai pirmaujame
Savižudybių statistikoje Lietuvos vardas linksniuojamas jau ne pirmus metus. Žinia, kad savižudžių skaičiumi pirmauja Rytų Europos valstybės, o lyderės pozicijos šiame reitinge neužleidžia Lietuva.
Lietuvoje savižudybių skaičius itin sparčiai pradėjo augti prieš šešerius metus. (1997 m. nusižudė per 1 600 piliečių, iš jų 1300 - vyrai). Pagal savižudybių skaičių Lietuva pirmauja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje: 100 tūkstančių gyventojų tenka 44 nusižudę asmenys (palyginti: Latvijoje - 34/100 000, Rusijoje - 39/100 000). Tačiau ir šie skaičiai - tik dalis tiesos. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog mėginimų nusižudyti būna 10-20 kartų daugiau nei nusižudymų.
Tačiau kalbant apie suicidą, visiškai pasitikėti skaičiais negalima. Mat įprastai apibrėžiant mirties priežastį, dalyvauja įvairūs vietinių ir valstybinių įstaigų atstovai. Tyrimai rodo, kad nustatydami mirties priežastį - natūrali mirtis, žmogžudystė ar savižudybė - pareigūnai dažnai neturi vienos nuomonės. Tikrąją situaciją iškraipo ir nusižudžiusiojo artimųjų polinkis klastoti įrodymus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą