Tradicijos
"Keturių miesto dailininkų širdis gydytojai tikrąja to žodžio prasme laikė savo rankose. Tad ir mes, menininkai, jaučiame pareigą prisidėti prie kilniausios misijos - sugrąžinti žmonėms sveikatą, visavertį gyvenimą, ir su meile dovanojame savo darbus. Tad iš
tikrųjų kuriame meną gyvenimui", - sakė akcijos "Menininkai - pacientams" iniciatorė, dailininkė Sofija Kanaverskytė.
Šios prakilnios menininkės idėjos ir pasišventimo dėka turime unikalų reiškinį - Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus dailininkų Jūrininkų ligoninei dovanoti darbai tapo gausiausiai lankoma ir nuolat veikiančia šiuolaikinio meno galerija mieste.
Be to, šią savaitę Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje medikų ir menininkų surengtame vakare "Ant gerumo sparnų" buvo pristatyta S. Kanaverskytės sudaryta knyga "Ars vitae".
500 egzempliorių tiražu Jūrininkų ligoninės lėšomis išleistoje knygoje "Ars vitae" sudėti straipsniai apie menininkų akciją ir dailininkų sukurtų darbų reprodukcijos. Pasak S. Kanaverskytės, dailininkai, vakaro metu gavę knygą dovanų, džiaugėsi kaip vaikai, nes jiems reikšminga, kad jų darbai publikuojami ir jau tapo miesto kultūros, istorijos dalimi.
"Aš labai norėčiau, kad šis faktas, šis vyksmas būtų užkrečiamas. Knyga, atskleidžianti dviejų mūzų tarnų - medikų ir menininkų - kilnią draugystę, būtų puikus suvenyras Jūrininkų ligoninės svečiams, ir akcijos "Menininkai - pacientams" idėja galėtų pasklisti po kitus šalies miestus", - vylėsi iniciatorė.
Gali sakyti, idėja dovanoti autentiškus meno kūrinius jums gimė tuo metu, kai Jūrininkų ligoninė tik įsikūrė, ir jos koridorių, kabinetų bei palatų sienos buvo tuščios...
Anuomet man teko savaitę gydytis ligoninėje, ir mačiau didžiules gydytojų pastangas padėti ligos palaužtam žmogui, bet vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga prasitarė, kad kažko trūksta... Peno sielai, erdvės vilčiai. Aš padovanojau keturias pasteles, bet tokiose didelėse patalpose tai buvo kaip lašas jūroje.
Jau sukako dešimt metų, kai nuo 1997 metų pavasario jau kasmet, atbundant gamtai, miesto dailininkai su nauju darbeliu po pažasčia važiuoja į ligoninę. Per tuos metus dovanota 250 darbų. Džiaugiuosi, kad akcijoje dalyvauja ne tik Klaipėdos dailininkų skyriaus nariai, bet ir, tarkime, aktorius, poetas Bronius Gražys. O daugiausia savo kūrybos yra atidavę dailininkai Juozas Vosylius, Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, Valdimaras Kalninis, Liudvikas Natalevičius, Ona Šimaitytė-Račkauskienė.
Ar sunku buvo įkalbėti veltui dirbti žinomus menininkus, kurie nuolat užsiėmę?
Nei įkalbinėti, nei raginti neteko. Jie be jokio savanaudiškumo, mielu noru įsitraukė, ir dabar jų nesustabdysi. Akcija nenunyks, nes kai paklausiau kolegų, kiek ją tęsim, atsakė: "Kol gyvi būsim". Mes sudarėme sutartį su ligoninės administracija ir tapome jos rėmėjais. O rėmėjai turi tam tikrų teisių: patekti į gydyklą be eilės, diagnostikai, tam tikroms procedūroms.
Aš net nežinau, iš kur kyla toks entuziazmas. Štai ir vakar dailininkai pradėjo jau 11-ąją akciją, atnešę 30 darbų. Mane nustebino darbų brandumas, pastebiu, kad kasmet jų meninis lygis auga. Niekas nedovanoja darbelių, kurių nepirktų prestižinis salonas, tik rimtus darbus. Malonu, kad ligoninėje apsilankę užsieniečiai amo netenka: "Iš kur tokie pinigai, kad ligoninė įsigyja originalus?" Mes vedame apskaitą ir privalome darbus įvertinti, pasakysiu, jog kainos išties aukštos. Bet neįkainojama mums yra medikų pagarba, pacientų atsiliepimai.
Kokius darbus jūs skyrėte ligoninei?
Dovanojau du diptichus, o nublukus aktų salėje kabėjusiam Lietuvos herbui, sukūriau naują, didesnį. Tai buvo tikslinis darbas, šiaip atrenku paveikslą iš parodos, ar kuris man pačiai patinka. Bet nelyginčiau savo kūrybos su nepaprasto grožio skulptorės Violetos Skirgailaitės skulptūra "Vaikystė" - tai vienas geriausių jos darbų. Arba su didinga Albinos Vertulienės sukurta skulptūra. Malonu, kad ligoninės interjeras - tarsi prabangus dailės salonas, kur paveikslai suderinti su baldų atspalviais. Deja, palatose darbų dar mažoka, norėtųsi joms šviesesnio kolorito, mažesnio formato darbų, kad jie neužgožtų ramybės ir tylos. Be to, bėda ta, jog dešimt darbų jau yra dingę. Vieną dieną iš fojė buvo išlupta siena ir išneštas savitas Algimanto Jusionio tapybos darbas, kuris buvo net prisuktas sraigteliais. Medicinos seserys, lakstydamos po palatas, staiga pastebėjo, kad kažko trūksta - dingo prie pat jų budėjimo posto kabojęs paveikslas...
Kur jūsų altruizmo, noro dalintis gerumu, šaknys?
Jūs manęs vienos neklauskit; o iš kur visų dailininkų gerumas? Aš turiu gal iš savo tėvelio paveldėtą polinkį ką nors atiduoti kitiems - jis buvo toks geras žmonėms, kad įmanytų viską atiduot, nors anuomet buvo "biedni" laikai. Man dovanojimas teikia sveikatos, gerą savijautą. Tai toks geras jausmas, jog nežinočiau, su kuo palyginti. Laimės viršūnė yra pamatyti žmogaus veidą, kuriam dovanoji, tai bežodis dviejų sielų susilietimas.
Ar jūs tikite, kad meno kūriniai padeda sveikti?
Aš esu tikra. Šią vasarą buvau viena palatoje, po operacijos, ir nebuvo, kur žvilgsniui atsiremti, nes negalėjau judėti, o pro langą matai tik dangaus gabalėlį. Paprašiau dukters, kad atneštų vieną paveikslėlį iš namų, jis buvo ypatingas, nupieštas ketverių metų vaiko ir man dovanotas. Prieš akis kabojo, kol gijau, ir iš jo sklido to vaiko švelnumas, tyrumas, aš jį prisiminiau, ir tai mane stiprino. Kodėl rankų darbas taip vertinamas? Iš tiesų, kiekviename mūsų - vidinė žmogaus šiluma, ir kuo daugiau darbo įdėta, tuo geresnė jo energetika. Darbo, kuris turi nuotaiką, poveikis stipresnis. Tų nuotaikų yra milijonai: saulėta, melancholiška, sakrali... Ne veltui medikai kuria meno, muzikos terapijos projektus. Taip, reikėtų aukštos prabos meno kūrinių kalėjimamas, vaikų namams. Gražu, kad Balsio menų gimnazijos mokiniai aibę paveikslų dovanojo Vaikų ligoninei.
Kokią turite svajonę?
Dar po dešimties metų rankose laikyti antrą "Ars vitae" leidinį. O netrukus - papildytą pirmosios knygos leidimą. Jūrininkų ligoninė nuolat atnaujinama, verčiamos sienos, atsiveria erdvės, kurioms reiks paveikslų. Man patikusius pacientų pasisakymus užrašiau knygoje. Vienas žmogus sakė, kad jokioje kitoje ligoninėje nerasi tokios švaros ir tvarkos, ir tiek daug paveikslų. O kitas užrašė citatą iš Talmudo: "Jeigu žmogus nesavanaudiškai padaro ką gera, tai Dievas šypsodamasis iš aukštai taria: "Vien tik dėl to vertėjo sukurti pasaulį".
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą