Miesto gimtadieniui
XIX amžius Europoje buvo pažymėtas industrinės modernizacijos šuoliu - gamyklos, kasyklos, darbininkų, gyvenvietės, geležinkeliai, kanalai, elektra, vidaus degimo variklis, dirbtinai sukurti kanalai.
Klaipėdai, po vokiečių prancūzų karo atsidūrusiai suvienytame Vokietijos Reiche, taip pat nubyrėjo trupinių nuo didžiosios industrinės modernizacijos stalo.
Norintieji gali pasivaikščioti keliuku šalia Klaipėdos arba Vilhelmo kanalo, iš kurio imamas vanduo pietinių rajonų gyventojams. Čia galima pasivaikščioti pro savavališkai dirbamus daržų sklypelius, sovietinių laikų statinius ir raudonų plytų krašto sodybų likučius.
1865 metų rudenį buvo užbaigtas kasti 8 kilometrų ruožas nuo Lankupių iki Drevernos, o 1873 metais vadovaujant vokiečių inžinieriams 700 prancūzų karo belaisvių pabaigė paskutinę 15 kilometrų atkarpą nuo Drevernos iki Smeltės.
1873 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos kanalas buvo pavadintas K'f6nigs Wilhelm vardu.
Šiandien Vilhelmo kanalas yra užsinešęs ir sumažėjęs, bet tik iškastas jis buvo 15-19 metrų pločio ir 1,6 metro gylio. Per kanalą buvo pastatyta dešimt tiltų, kurių viršutinėje dalyje buvo įrengtos daugiau kaip metro pločio atidaromos angos. Mažlietuviškame kraštovaizdyje -olandiško peizažo gabalėlis.
Kanalu galėjo plaukti 1,25 metro grimzlės ir 3,77 metro aukščio laivai, paprastai gabendavę sielius ir popiermalkes iš Nemuno į specialiai įrengtą miško medžiagos uostą Smeltėje su prieplaukomis atplukdytai medienai laikyti.
Galbūt Vilhemo kanalas ir neprilygsta Eblongo-Ostrudos ar Liverpulio-Lydso kanalams, pastatytiems bemaž tuo pačiu laiku, bet tai vienintelis tokio tipo ir tokio ilgio vandens kelias su vieninteliu šliuzu Lietuvoje.
Bus daugiau. Rytoj - apie Taikos karalienės sugrįžimą į Klaipėdą
Vygantas VAREIKIS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą