"Iš Klaipėdos atėmė uostą. Neringiškiai galanda dantis, ketindami atkąsti ir Smiltynę. Dabar gi ruošiamas naujas įstatymas, kuriuo ketinama itin sugriežtinti pajūrio reglamentą. Norint šimto metrų ruože nuo jūros pastatyti šiukšliadėžę, reikės Vilniaus leidimo. Tai ką, Klaipėdos ir Palangos savivaldybės nebegalės pačios tvarkytis savame mieste?" - dar gegužės dvidešimt aštuntąją piktinosi į Miesto planavimo komiteto posėdį susirinkę jo nariai bei Savivaldybės darbuotojai. Emocijos pradėjo lietis susipažinus su Seime svarstomu Pajūrio zonos apsaugos įstatymo projektu, kurį klaipėdiškiams atstiuntė Seimo narys Eligijus Masiulis.
"Kas pajūry vadas?"
Taip pavadintą spaudos konferenciją vakar surengė Klaipėdos miesto tarybos narys Eugenijus Gentvilas bei Seimo narys Eligijus Masiulis. Didelį nerimą gerbiamiems liberalams kelia tiek kai kurių Seimo narių, tiek ministerijų, tiek premjero pozicija, kuris ketvirtadienį vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pareiškė pritariąs minčiai, kad Smiltynė būtų prijungta prie Neringos savivaldybės.
Dažna tokio sprendimo motyvacija - Klaipėda nesirūpinanti Smiltyne (tokias mintis spaudoje išdėstė ir Klaipėdos tarybos narys G. Navickas). Ponas Gentvilas trumpai išdėstė, kas Smiltynėje atsirado būtent miesto iniciatyva (tiesa, nemažai objektų vėliau perėjo kitų nuosavybėn): Jūrų muziejus, jachtklubas, kurhauzas, gelbėjimo stotis, sporto bazė; krantinės ir kita infrastruktūra tvarkyta taip pat Klaipėdos lėšomis. Niekas neneigia, kad Neringoje - ypač Nidoje ir Juodkrantėje - tvarkomasi labai gerai, tačiau kokia kaina? Neringos savivaldybė yra labiausiai "prasiskolinusi" Lietuvoje, didžioji dalis darbų, net ir legendinis aerodromas, finansuojamas iš "centro", to paties "centro", kuris Smiltynėje atiminėja Klaipėdai priklausiusį turtą ir "meta" piningus kaimynams.
Kalbant apie rinkliavas, sukėlusias tiek aistrų, nederėtų pamiršti, jog kai buvo mokama už persikėlimą keltu bei Alksnynėje (dviguba sistema, dėl kurios teisėtumo anuomet niekam klausimų nekilo), nemokamai per Kuršmares kėlėsi tik Neringos gyventojai. Smiltynėje gyvenančius veltui pradėta kelti tik praėjusiais metais.
Vieni lygūs, kiti dar lygesni
Dar vienas Smiltynės prijungimo prie Neringos savivaldybės motyvas - Nacionalinis parkas turįs būti vienos Savivaldybės teritorijoje. Pagal nacionalinių parkų koncepciją ir įstatymus, juos savarankiškai valdo direkcijos, kurios pavaldžios Aplinkos ministerijai, o ne vietinėms Savivaldybėms. Pavyzdžiui, Dzūkijos nacionalinis parkas yra dviejų, Aukštaitijos - trijų savivaldybių teritorijose, ir niekam nekyla klausimas kažką iš kažko atiminėti. Vėlgi, kaip ir rinkliavų atveju, Neringos savivaldybei norima suteikti išskirtines teises, ir net Aplinkos ministerija kažkodėl linkusi atsisakyti jai priskirtos funkcijos.
Be rinkliavios įstatymo, kur Neringos savivaldybei suteikiamos išskirtinės teisės, dabar Seime svarstomas Pajūrio zonos apsaugos įstatymas, kur vėlgi atskiru punktu išskiriama Neringos savivaldybė. Visa pajūrio juosta priklauso keturioms - Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos miesto bei Neringos - savivaldybėms. Naujajam įstatyme numatoma, jog žemės naudojimo režimas pajūrio juostoje nustatomas remiantis šiais teritorinio planavimo dokumentais: Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas, kurį turi tvirtinti Vyriausybė (ir tai esą normalu), žemyninės dalies specialusis tvarkymo planas, kurį turi parengti Klaipėdos apskritis, ir Neringos miesto bendrasis planas. Vėlgi pirmenybė atiduodama Neringai, kitos Savivaldybės su savaisiais planais lyg ir nebeegzistuoja. Vadinasi, trijų Savivaldybių teritorijose esančioje pajūrio zonoje įvedamas "tiesioginis Vyriausybės valdymas", atimant iš Savivaldybių funkcijas, kurias joms suteikia Teritorijų planavimo įstatymas. Ir kadangi Savivaldybių parengti dokumentai negalioja, apskritis plano paruošus dar nėra, bet kokia veikla pajūryje nuo Klaipėdos iki sienos su Latvija sustabdoma.
Seime - rūkytų ungurių kvapas
Viena priežasčių, kodėl toks dėmesys skiriamas būtent Neringos savivaldybei, buvo įvardinta "ypatingas mero Stasio Mikelio sugebėjimas vykdyti lobizmą centrinės valdžios institucijose". Šiuo metu tas lobizmas esąs pasiekęs apogėjų, ir gerbiamą Mikelį dažniau galima sutikti ne Neringoje, o Vilniuje.
"Seimo daugumos pusėje tvyro rūkytų ungurių kvapas"- vaizdžiai pareiškė Eligijus Masiulis. Kvapas gi realizuojasi per tam tikrus įstatymų projektus - tiek Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimas, tiek naujojo įstatymo projektas. Vienon dūdon dėl Smiltynės pučia tiek Aplinkos ministerija, tiek Aplinkos komitetas Seime, kur ir gimė ši idėja. Idėjos "prastūminėtojai" pažeidžia Savivaldos įstatymą. Liberalų frakcija svarsto galimybę kreiptis į Konstitucinį teismą idant būtų išsiaiškinta, ar Lietuvoje galijantys įstatymai gali būti nevienodai taikomi juridiniams subjektams pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. "Ar Savivaldybės Lietuvoje laikysis įstatymų, jeigu mato, kad dėl vienos jų interesų paminamos kitų teisės?" - retoriškai teiravosi ponas Masiulis.
Viską spręs sostinė
Klaipėdos savivaldybės nuogąstavimus geriausiai atspindi jau minėto Miesto planavimo komiteto posėdyje išsakyti būkštavimai, jog priėmus rengiamą įstatymą uostamiesčio ribose esančiame šimtmetriniame pajūrio ruože (Smiltynėje ir Melnragėje) ne tik nebebus galima nieko naujo planuoti bei statyti, bet ir įgyvendinti tai, kas jau numatyta detaliuosiuose ir plėtros planuose. Dėl šiukšlių dėžių problemų gal ir nekilsią, bet kitokie statiniai - kad ir kas sezoną išdygstančios prekybininkų palapinės bei kiti laikini statinukai, - kuriems atsirasti pakakdavo Savivaldybės leidimo, be pačių aukščiausiųjų viršūnių palaiminimo dienos šviesos neišvys. Tūlas gi žino - jau ir Klaipėdoj derinimo procedūros laiko atima, o kiek užtruks, tarkim, kokio viešo tualetuko atsiradimo galimybės svarstymas, persvarstymas bei nusvarstymas ne tik patys aukščiausi svarstytojai, bet ir Aukščiausiasis prognozuot nesiryžtų.
Stebino komiteto narius ir dar viena aplinkybė: Seime posėdžiauja ne tokia jau maža Klaipėdoj rinktų ir jai atstovauti bent jau teoriškai turinčių garbių vyrų ir moterų, tačiau tik gerbiamas Eligijus Masiulis įžvelgė, kuo Klaipėdai kvepia naujasis įstatymdarystės šedevras ir atkreipė į tai Klaipėdos savivaldybės dėmesį.
Pajūris - drugeliams
Seimo nario Eligijaus Masiulio paprašėme, kad jis plačiau pakomentuotų, kokius pavojus Klaipėdai jis įžvelgia būsimajame įstatyme. Kiek yra žinoma, įstatymo projektas buvo ruošiamas ministerijos kabinetuose, o Savivaldybių atstovai kviečiami nebuvo. Ponas Masiulis įsitikinęs, kad pirmiausia derėtų išklausyti tuos, ant kurių galvos "nukris" įstatymas.
Pasak Seimo nario, dvylika metų gyvuojanti Lietuvos valstybė vis dar nepakankamai lanksčiai žiūri į galimus investuotojus. Kai kalbama, kad turi būti plečiamas turizmas, kad reikia pritraukti į Lietuvą kuo daugiau atvažiuojančių, pamirštama, kad viena svarbiausių sąlygų - turizmo infrastruktūros vystymas. To neįmanoma sukurti vien konferencijomis, programomis bei garsiais pasisakymais.
Reikia pradėti nuo pačių elementariausių dalykų: paplūdimyje polisiautojas privalo turėti galimybę atsigerti vandens, nueiti į tualetą, pavalgyti, papramogauti. Dabar gi turistams patraukli pajūrio zona esanti labai menkai išvystyta. Viena iš priežasčių - Lietuvos įstatymai vis dar nesudaro galimybės potencialiems investitoriams statyti tiek būtinus infrastruktūros objektus, tiek ir pramogų kompleksus. Esama labai daug suvaržymų, itin specialių reikalavimų - dėl jų mūsų pajūris Baltijos valstybių kontekste atrodo graudžiausiai. Žiūrint iš šių pozicijų, naujasis įstatymas kokybiškai niekuo nesiskiria nuo prieš tai buvusiųjų Vyriausybės nutarimų. Vėl padaroma šimto metrų zona, kurioje bus nedraudžiama nebent drugeliams skraidyti, bet galimybių infrastruktūros plėtrai nenumatoma.
Atgal į gamtą?
Liberalo E. Masiulio nuomone, įstatymas turėtų būti liberalesnis: "Gyvename naujų technologijų amžiuje, ir tikrai galima surasti pusiausvyrą tarp gamtos ir urbanistikos, ar, jei norit, civilizacijos. Yra įmanoma pareikalauti kokybiškai naujų sąlygų, bei leisti norintiesiems investuoti į pajūrį. Naujasis įstatymas leidžia rekonstruoti buvusius statinius, bet naujoms statyboms vėlgi reikės atskiro Vyriausybės sprendimo. Savivaldybės puikiai gali tvarkytis ir pačios, jose dirba planavimo bei kiti specialistai, puikiai galintys užtikrinti ir kontrolę, ir priežiūrą, ir nustatyti sąlygas.
Jau ne vienas investuotojas, mėginęs prasibrauti per Vyriausybės nutarimus, nusvilo nagus ir atsisakė projektų. Labai ilgos procedūros: žmogus privalo kreiptis į Aplinkos ministeriją, pastaroji teikia Vyriausybei, šios teikiamam projektui vėlgi ministerija teikia išvadas ir taip toliau. Dera supaprastinti įstatymą, o ne statyti naujus barjerus, kurių dėka mūsų pajūris ir toliau liks laukinis. Galim steigti rezervatus, norintiems sugrįžti į pirmykštę gamtą,- juokavo Seimo narys,- bet nebegalima leisti, kad Lietuvos pajūris išsiskirtų iš kitų Baltijos šalių blogąja prasme".
Reikia paskubėti
Kol įstatymo projektas tebesvarstomas Seime, Klaipėdos savivaldybės specialistai ir politikai turėtų paruošti savuosius racionalius, argumentuotus siūlymus bei atsiųsti juos į Seimą. Ponas Masiulis yra šio įstatymo projekto išvadų rengėjas, todėl gali naudodamasis Seimo nario įstatymleidystės teise teikti pasiūlymus, remsiančius Klaipėdos miesto interesus.
Prisiminta ir tai, kad eiliniame "įstatymdirbystės" šedevre įsivėlė klaida, palanki tik Neringos savivaldybei. Seimo etikos ir procedūrų komisija diplomatiškai pareiškė, jog buvo padaryta "techninio pobūdžio klaida", nors praktiškai visiems aišku, jog šis veiksmas buvo sąmoningas. Tačiau visgi komisija rekomendavo iš naujo teikti įstatymo projektą, siūlantį atstatyti Klaipėdos miestui galimybę iš naujo rinkti rinkliavą. Tokia galimybe buvo pasinaudota: Seimo nariai E. Masiulis ir R. Palaitis užregistravo įstatymo projektą, siūlantį leisti rinkti rinkliavą Kuršių Nerijos teritorijoje esančioms savivaldybėms. Taip suformuluotas projektas valdančiosios daugumos buvo atmestas ir grąžintas tobulinti. Ponas Masiulis išreiškė apgailestavimą, kad prieš jį balsavo ir Klaipėdoje rinkti Seimo nariai.
Klaipėdiečiai nevieningi
Žiūrint iš šalies, kai kurių klaipėdiečių seimūnų pozicija aktualiais Klaipėdai klausimais atrodo nelabai suprantama. Egidijus Skarbalius ne itin seniai yra bandęs žiniasklaidos atstovams aiškinti apie įvairiausias didžiuosiuose rūmuose tekančias povandenines sroves ir kas ko prašęs ir ko neprašęs. Pono Skarbaliaus pamąstymai, kas turėtų "nusikėlęs kepurėlę nusilenkti", atrodė keistokai: eilučių autorės nuomone, Seimo rūmuose dirbantys politikai neturėtų lygiuotis į Smolnio kilmingųjų mergelių pensiono auklėtines. Buvo pasiteirauta po Seimo sroves plaukiojančio Eligijaus Masiulio, kas vis tik lemia tegu ir ne vienai partijai, bet vienai Klaipėdai atstovaujančių (didžioji dauguma iš uostamiesčio Seiman deleguotųjų patys dirbo Savivaldybėj) politikų nevieningumą.
Pasak pono Masiulio, kolegos esą labai nepatogioje situacijoje: jie gal ir norėtų padėti miestui (turimas omeny ne kokių ypatingų privelegijų suteikimas Klaipėdai), bet matyt, neturi tiek įtakos ar galimybių įtikinti savo frakcijos narių, pastarieji nusprendžia kitaip, ir klaipėdiečiams tenka elgtis pagal daugumos valią. Tai yra normalu - partinė drausmė reikalinga visur. Nenormalu būtų tai, kad tūlas Klaipėdai atstovaujantis ir miesto patriotu save tituluojantis seimūnas priimant miestui svarbų nutarimą Seime balsuoja prieš Klaipėdos interesus, vietoj to, kad bent jau susilakytų...
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą