Kultūros paveldas
Ruošiantis plėtoti naujų šeimininkų valdomos bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje esančią piliavietės aplinką, kurios dalis priklauso ir Klaipėdos miesto savivaldybei, specialistai susizgribo, jog per mažai dėmesio skiriama pačiai piliavietei.
Apie tai praėjusią savaitę diskutuota dvi dienas trukusiame seminare "Istorinis paveldas ir šiuolaikiniai poreikiai. klaipėdos piliavietė ir jos aplinka".
"Klaipėdos piliavietės aplinka tvarkoma greičiau nei pati piliavietė. Jau parengtas jos apylinkių detalusis planas, nors iki šiol nėra aiškus pačios piliavietės likimas", - pagrindinę šios istorinės uostamiesčio vietos problemą įvardijo Klaipėdos universiteto rektorius, archeologas prof. Vladas Žulkus.
Anot jo, kol kas archeologai ištyrinėjo tik ketvirtadalį Klaipėdos piliaveitės teritorijos. Kasinėjimų vieta uždengta stoginėmis, kurios neužtikrina reikiamos istorinio paveldo apsaugos.
"Apsaugoti piliavietę galime tik izoliuodami ją nuo aplinkos, t.y. statydami kokį nors statinį. Buvo pasiūlymų statyti virš piliavietės stiklinį "šiltnamį", tačiau tai brangiai kainuoja ir nėra labai gražu. Juolab kad turime pakankamai duomenų, leidžiančių atstatyti mūrinį buvusios Klaipėdos pilies tūrį su 46-48 metrų aukščio bokštu", - svarstė prof. V. Žulkus.
Tačiau Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius paprieštaravo, jog niekas neketina atstatinėti Klaipėdos pilies.
"Į tai, kas jau padaryta, Klaipėdos savivaldybė jau investavo apie 4-5 milijonus litų. Tolesnę Klaipėdos piliavietės plėtrą Savivaldybė sieja su verslo struktūrų investicijomis", - sakė meras, neatmesdamas ir tolesnių Klaipėdos piliavietės mokslinių tyrimų reikiamybės.
AB "Klaipėdos laivų remontas" valdybos pirmininkas Robertas Dargis tikino, jog Klaipėdos piliavietės aplinkos plėtros neįmanoma atsieti nuo pačios piliavietės.
"Mūsų tikslas - formuoti čia žmonių traukos centrą. Pristatę čia parduotuvių ir kavinių to nepasieksime. Todėl labai rimtai žiūrime į istorinę šios teritorijos ir joje esančio marinistinio paveldo vertę. Be abejonės, esame suinteresuoti prisidėti prie archeologinių tyrimų ir pasirengę ieškoti būdų, kaip išsaugoti kultūrinį paveldą", - tikino investuotojų atstovas.
Po diskusijų seminaro dalyviai parengė rezoliuciją, kurioje pritariama esminėms Klaipėdos piliavietės aplinkos plėtros koncepcijos nuostatoms, tačiau kartu Klaipėdos miesto savivaldybei siūloma skirti ypatingą dėmesį sprendiniams, kurie užtikrintų Klaipėdos piliavietės jungtį su kitomis Klaipėdos senamiesčio dalimis, kuo greičiau inicijuoti Klaipėdos piliavietės atgaivinimo koncepcijos parengimą, pasitelkiant privačias investicijas.
Be kita ko, Kultūros paveldo departamentui siūloma greičiau parengti Klaipėdos piliavietės specialųjį planą bei spartinti jos archeologinius tyrimus, ypač nustatant bastionų ribas.
Jurga PETRONYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą