Po kone dvidešimt metų trukusios kovos buriuotojai pagaliau iškovojo pergalę: šiemet kai kurioms jachtoms jau leidžiama plaukti Klaipėdos uosto farvaterio pakraščiu.
Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos nario, Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitono Valdemaro
Vizbaro manymu, konfliktų tarp buriuotojų ir uosto valdžios nebėra - esą pagaliau atsikratyta iš sovietmečio likusių baimių.
Artėjančio buriavimo sezono metu bus patikrintos tik šiemet sausio pabaigoje susisiekimo ministro patvirtintos naujos laivybos taisyklės. Senosios mažiesiems laivams ir jachtoms draudė plaukti farvateriu. Dabar laivams, kurių ilgis neviršija 45 metrų, o grimzlė - 4,5 metro ir kurie turi radijo ryšį, jau leidžiama plaukti farvaterio dešiniuoju pakraščiu.
Pasak V. Vizbaro, dar reikia gerai paanalizuoti tas taisykles, nes dabar atrodo, kad grįždamas iš jūros gali plaukti farvateriu, o išplaukdamas iš uosto - tam turi gauti atskirą Laivų eismo tarnybos (LET) leidimą.
Kelią - didiesiems
Žinia, Klaipėdos uosto krovos kompanijos reikalauja leisti įplaukti vis didesniems laivams. 260 m ilgio konteinervežis jau nebestebina, norima priimti ir 275 m ilgio. O uostas mažas, farvateris siauras, jame tik vienpusis eismas, tad uostininkai nerimauja dėl burinių laivų nedrausmingumo.
Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininko Arvydo Narmonto teigimu, jeigu laivybos kanale prieš didelio laivo nosį "makaluojasi" mažas laivelis, kapitonas patiria stresą, nes jis negali apsisukti. O yra tokių laivų kapitonų, kurie neatsiliepia radijo ryšiu. Tokiu atveju Uosto direkcija turi siųsti katerį "Žaibas", kad šis paprašytų mažo laivelio pasitraukti iš farvaterio.
V. Vizbaro manymu, kaip ir sausumos, taip ir vandens keliuose buvo ir bus pažeidėjų, tačiau jie turi atsakyti už tai asmeniškai. Yra uosto policija, kontroliuojančios institucijos, kurios turi bausti. Pasak jo, dėl vieno ar kito nedrausmingo žmogaus suvaržyti visų teises negalima. Pernai tik vienas buriuotojas kapitonas patyrė rimtą incidentą ir buvo nubaustas. Beje, buriuotojai mokosi tvarkos, jie lanko ir radijo ryšio kursus.
Nori aiškių taisyklių
"Barbander" kapitonas sako, kad Klaipėdoje vis daugėja burinių ir pramoginių laivų, įsigyjama ir vis brangesnių, kurių vertė - apie 1 mln. Lt. Tad atsiranda draudimo problemų. Mat kai LET paprašo palikti farvaterį, brangus laivas gali kliudyti seklumą, o draudikai, kurie vadovaujasi tarptautinėmis taisyklėmis, laivui, plaukusiam už farvaterio, nenori išmokėti draudimo. Pasak A. Narmonto, jeigu buriuotojai laikytųsi arčiau plūdurų, jie niekada "nesėstų" ant seklumų.
V. Vizbaro manymu, dar reikėtų patobulinti informacijos sklaidą. Reikėtų atskirai išleisti labai aiškias burinių laivų laivybos Klaipėdos uoste taisykles lietuvių ir anglų kalbomis, kad jas žinotų ir užsieniečiai. Buriuotojams nepatogu vartyti 60 puslapių Klaipėdos laivybos taisyklių rinkinį, kuriame buriavimui skirti gal tik du puslapiai. Penktadienį Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje sutarta, kad buriuotojai ir Uosto direkcijos specialistai sės prie vieno stalo ir pabandys tai padaryti.
V. Vizbaras atkreipė dėmesį ir į tai, kad mažiesiems laivams įplaukti į Klaipėdos uostą sunku net dieną, nes 2 jūrmylių atstumu nematyti naujųjų molų galų, geriau matomi senieji. Todėl siūloma molų galus nudažyti nenusiplaunančiais specialių spalvų dažais, pastatyti skydus, ant kurių būtų užrašyta, kokiu radijo ryšio kanalu reikia prasinešti uosto tarnyboms, tai pat kad leistinas greitis uoste - 6 mazgai. Tada būtų saugiau plaukioti ir Lietuvos buriuotojams, ir užsieniečiams būtų patogiau orientuotis.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą