Ko siekiama uždraudžiant žemės subnuomą?

Uoste

Užvakar Seimas nusprendė uždrausti pernuomoti žemę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. 2002 metų gruodžio 5 d. buvo padaryti pakeitimai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir subnuoma leidžiama.

Žemės subnuomą uoste buvo uždraudusi konservatorių valdžia. LKAB "Klaipėdos Smeltė" su dabartiniu jos prezidentu Martinu Gusiatinu priešakyje dėjo daug pastangų įrodinėdama, jog toks draudimas stabdo užsienio investicijas. Tad nuo 2002 metų pabaigos subnuoma vėl buvo leidžiama.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas mano, kad komentuoti dabartinį subnuomos uždraudimo klausimą, kai jau priimtas sprendimas, yra neetiška. Pasak jo, Seimas, Vyriausybė priima nutarimus, o Uosto direkcija juos vykdo.

Gali tapti nesaugiu uostu

Inicijuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimą uždraudžiant subnuomą Seimo narių Vaclovo Stankevičiaus ir Valentino Greičiūno paprašė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis teigė, jog Lietuva, turėdama vienintelį geros reputacijos, saugų ir aukšto technologinio lygio jūrų uostą, kuris yra itin svarbus Lietuvai strateginiu ir ekonominiu požiūriu, negali rizikuoti ir įstatymuose palikti galimybę subnuomoti dalį Klaipėdos uosto žemės, įsileidžiant nežinomą ūkio subjektą, kurio interesai gali būti priešiški Lietuvos valstybės interesams.

A. Kuzmarskio teigimu, visos Klaipėdos uosto kompanijos, išskyrus LKAB "Klaipėdos Smeltė" pasisako už subnuomos negalimumą. Leidžiant žemės subnuomą nelieka valstybės kontrolės, o atsakomybė dėl naujai atsiradusių ūkio subjektų veiklos padarinių tektų esantiems uosto žemės naudotojams. Manoma, jog subnuomos leidimas vieninteliame jūrų uoste sudaro sąlygas atsirasti nesaugioms uosto kompanijoms ir dėl to pats uostas gali tapti nesaugiu.

Estijos Talino uoste trečdalis kapitalo yra estiškas, trečdalis rusiškas, trečdalis vakarietiškas, amerikiečiai daro nemenkas investicijas, žemė ir nuomojama, ir parduodama. Nesusidaro įspūdis, kad Talino uostas dėl to, kad jame dirba Rusijos, JAV kompanijos, turėtų patekti į nepatikimų uostų sąrašą. Klaipėdos uoste užsienio kapitalo reikia ieškoti su žiburiu.

Draudimas uosto nesužlugdys

Dėl subnuomos uždraudimo uostas nesužlugs. Nieko nenutiks ir toms bendrovėms, kurios jau yra pasirašiusios subnuomos sutartis. Pavyzdžiui, Suomijos UAB "Kuusakoski" yra pernuomojusi iš LKAB "Klaipėdos Smeltė" 3 ha teritoriją 19 metų ir pasistačiusi metalo laužo perdirbimo gamyklą. Čia utilizuojami lengvieji automobiliai. Suomių investicijos - keliasdešimt milijonų Lt. Kadangi subnuomos sutartis buvo pasirašyta dar galiojant ankstesniam įstatymui, tai ji priverstiniu būdu nutraukta nebus.

"Smeltės" vadovybė teigia, jog ši subnuomos sutartis yra vienintelė galiojanti subnuomos sutartis Klaipėdos uoste. S. Dobilinskas sako, kad yra du subnuomos atvejai uoste, turėdamas galvoje ir UAB Birių krovinių terminalo subnuomą "Smeltės" teritorijoje. "Smeltės" juristai teigia, jog subnuomos sutartis su BKT buvo nutraukta todėl, kad jis nemokėjo subnuomos. "Smeltė" ir BKT toliau bylinėjasi teismuose. BKT dirba uoste, pasak "Smeltės" juristų, neteisėtai. S. Dobilinsko teigimu, "Smeltė" moka nuomos mokestį direkcijai už žemę, o visa kita yra "Smeltės" ir BKT ūkinis ginčas.

Iš subnuomos neuždirba

LKAB "Klaipėdos Smeltė" prezidentas Martinas Gusiatinas įsitikinęs, kad subnuoma uoste turi būti leidžiama. Norint saugumo galima įteisinti subnuomą tik su Vyriausybės leidimu, tačiau neturi būti įstatymo, draudžiančio subnuomą. Bylinėjimąsi su BKT jis vertina kaip dviejų kompanionų tarpusavio ginčą ir "Smeltės" klaidą atiduodant 50 proc. BKT akcijų valdyti partneriui. Tas konfliktas, pasak jo, su pačia žemės subnuomos esme nieko bendra neturi.

Jis tvirtina, kad klysta tie, kurie mano, jog bendrovė nori uždirbti iš subnuomos. "Kuusakoski" nemoka nė cento daugiau nei kad "Smeltė" už žemę moka Uosto direkcijai. Bendrovei naudinga žemę subnuomoti "Kuusakoski" ne dėl žemės nuomos mokesčio, o todėl, kad jos metalo laužas kraunamas "Smeltėje", kad suomiai nuomoja jos techniką, jiems reikalingas energetinis aprūpinimas ir t. t.

Pasak prezidento, galima viską juridiškai sutvarkyti ir leisti pernuomoti žemę kitam juridiniam asmeniui tik už tą pačią kainą, kokią bendrovė už nuomą moka Uosto direkcijai. Matyt, valdžiai svarbu yra ne tai, kad iš subnuomos nebūtų uždarbiaujama, o kiti dalykai.

Stabdys investicijas

Sakykime, kokia nors Rusijos ar Baltarusijos kompanija per metus galėtų krauti 2 mln. tonų grūdų įvairiuose Baltijos uostuose. Kodėl ji turėtų rinktis Klaipėdos uostą, "Smeltę"? Tarkime todėl, kad pasiūloma steigti bendrą įmonę. Tačiau užsieniečiai sako sutinką tai daryti tik tada, jeigu jiems priklausys 51 proc. bendros įmonės akcijų. Esant subnuomai "Smeltė" galėtų sutikti.

Tačiau jeigu užsieniečiai nuomotųsi žemę tiesiogiai iš Uosto direkcijos, jie taptų visiškais padėties šeimininkais. M. Gusiatino manymu, šiuo atveju subnuoma kaip tik padėtų apsaugoti "Smeltės" kapitalą. "Smeltės" prezidento manymu, subnuomos draudimas yra vienas iš užsienio investicijų atėjimo į uostą stabdžių.

Dalia BIKAUSKAITĖ