Kodėl laivo kapitonas ir bufetininkė turėtų gauti vienodas pensijas?.

Vakar Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) surengtoje spaudos konferencijoje LJS LISCO skyriaus pirmininkas Algis Mikalajūnas juokavo sakydamas, jog, jeigu Lietuvoje jūrininkų yra maždaug tiek pat, kiek kunigų, už kuriuos socialinio draudimo įmokas moka valstybė, kodėl ji negalėtų tai padaryti ir už jūrininkus. Taigi vakar LJS atstovai paaiškino, kodėl jie nepritaria Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) inicijuotam ir Seime įregistruotam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34-ojo straipsnio papildymo projektui, kad jūrininkų socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, t. y. nuo 886 Lt. Beje, tokį pasiūlymą LLSA pateikė tik spalio 29 d., o prieš tai buvo kalbama apie minimalią mėnesinę algą, t. y. 430 Lt. A. Mikalajūno teigimu, paprasčiau pasakius, įteisinus tokią pataisą paprasčiausiai jūrininkams sumažėtų atlyginimai.
LJS pirmininko P. Bekėžos teigimu, LLSA buvo žadėjusi prieš išsiųsdama jos parengtos pataisos tekstą jį suderinti su LJS, tačiau to nepadarė. Su įregistruotu pataisos tekstu LJS buvo supažindinta tik spalio 23 d. Taigi LJS taryba yra prieš LLSA pateiktus pasiūlymus, kadangi jie neatitinka jūrininkų interesų ir žymiai pablogina jų socialines garantijas.
LJS teigia, jog šis projektas prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 165-ajai konvencijai dėl jūrininkų socialinio aprūpinimo, kuri nurodo, kad jūrininkams turi būti suteikta tokia pat teisė į socialinį draudimą pagal kiekvieną šalyje įteisintą draudimo rūšį kaip dirbantiems krante. Projektas prieštarauja Europos Sąjungos (ES) "Sandraugos valstybės paramos jūrų transporto vadovas" rekomendacijoms. Jos teigia, jog valstybė, siekdama užtikrinti laivybos kompanijų konkurencingumą, gali taikyti joms lengvatas jūrininkų socialinio draudimo srityje nemažindama jų socialinio draudimo lygio. Daugelyje ES jūrinių valstybių laivybos kompanijos už jūrininkus moka mažesnes socialinio draudimo įmokas arba joms grąžinama nustatyta dalis lėšų iš biudžeto, tačiau jūrininkai dėl to nenukenčia.
Projektas prieštarauja Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistemai. Socialinio draudimo pensijų, pašalpų, kompensacijų dydis priklauso nuo uždarbio sumos, nuo kurios skaičiuojamos įmokos. Lietuvos jūrininkų, dirbančių laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių: darbo užmokesčio litais ir dienpinigių, kurie, ko gero, yra didesni už patį užmokestį. Anksčiau jie buvo mokami užsienio valiuta, o pastaruoju metu jau mokami litais. Dienpinigiai nelaikomi darbo užmokesčiu ir iš jų nėra mokamos socialinio draudimo įmokos, todėl jūrininkų pensijos yra mažesnės nei turi būti. LJS pirmininko P. Bekėžos teigimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, laivybos kompanijoms pavyko įteisinti tokią jūrininkų užmokesčio sistemą, kuri buvo sovietmečiu. Niekur kitur pasaulyje tokios sistemos nėra. P. Bekėžos teigimu, valstybė jūrininkų socialinio draudimo sąskaita jau teikia paramą laivybos kompanijoms.
Jeigu socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo vienos minimalios mėnesinės algos - nuo 430 Lt, tai jūrininkas, trisdešimt metų išdirbęs jūroje, gautų pensijos per mėnesį 211,5 Lt, o jei nuo 886 Lt - 269,9 Lt. Be to, ir kapitono, ir jūreivio, ir bufetininkės - visų jų pensija būtų vienoda. Tokias pačias pensijas gautų ir jūrininkai, dirbantys tolimojo plaukiojimo laivuose ir laivuose, plaukiojančiuose Kuršių mariose, kadangi Lietuvos laivų registre yra registruoti prekybos, žvejybos ir uosto laivynų laivai, t. y. ir vilkikai, ir sanitariniai laivai, plaukiojantys uosto akvatorijoje. Jų jūrininkų atlyginimai ir taip yra maži. LJS pirmininko teigimu, tai didžiulė neteisybė jūrininkų, kurie suvienodinami, atžvilgiu.
Iš viso Lietuvos registre yra įregistruota virš 200 laivų. LLSA laivų valdytojai ar darbdaviai operuoja apie 50 laivų: t. y. AB "Klaipėdos transporto laivynas", AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", AB "LISCO Baltic Service", AB Vakarų laivų gamykla, AB "Laivitė", UAB "Limarko" laivai.
LLSA žadamas jūrininkų darbo užmokesčio padidinimas neįteisinamas jokiais norminiais aktais ir lėšos, likusios sumažinus socialinio draudimo įmokas, gali būti naudojamos laivybos kompanijų nuožiūra. Nėra nustatyta, kad šios lėšos bus skirtos jūrininkų papildomam kaupiamajam pensijų draudimui, atlyginimų didinimui. Pasak P. Bekėžos, LLSA siūlomas pasirašyti ketinimų protokolas nėra teisinis aktas. Ketinimas ir yra ketinimas, bet ne įsipareigojimas. Be to, LLSA tik rekomenduoja savo narėms padidinti atlyginimus.