Žuvininkystės įmonių asociacija "Lampetra" organizavo bebrų užtvankų ardymo nurodytuose upeliuose darbus, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos rekomendacijas. Darbai pradėti rugsėjo mėnesį truks iki gruodžio. Šiam tikslui asociacija numato skirti 20 tūkst. Lt. 0,66 ha nerštaviečių lašišinėms žuvims melioravimo, migracijos kelių gerinimo darbai atliekami tam tikrose Šyšos ir Jūros upių baseinų vietose. Konkrečiau vietos nenurodome, kad šia informacija nepasinaudotų brakonieriai.
"Lampetra" pasamdė 5 darbininkus, kuriems mokamas atlyginimas, jie aprengti specialia apranga, jiems skirta technika, kuro - visa tai, žinoma, kainuoja pinigus. Asociacija šiai akcijai skiria lėšų todėl, kad jai priklauso apie 10 Baltijos jūroje žvejojančių laivų, kurių žvejai suinteresuoti, kad lašišų Baltijos jūroje būtų kuo daugiau.
Prasidėjus rudeniui lašišos ir šlakiai iš Baltijos jūros pradėjo plaukti neršti į nerštavietes, esančias mažuose upeliuose. Tačiau joms labai sunku praplaukti pro bebrų pastatytas užtvaras. Pastarieji jas stato norėdami upėse pakelti vandenį, tam kad galėtų gyventi: vandeniu jie plukdo maistą, šakas ir t. t. Jeigu žuvys nepraplauks, jeigu jos paleis ikrelius ne savo vietoje, daugiausia jų žus: arba juos praris kitos žuvys, arba jie bus užnešti nešmenimis. Beje, šiemet Klaipėdos universiteto mokslininkai Aplinkos ministerijos užsakymu atlieka lašišinių žuvų jauniklių ir nerštaviečių monitoringą (stebimos lašišos, šlakiai ir upėtakiai). Monitoringą atliekančio Klaipėdos universiteto biologijos katedros lektoriaus ichtiologo - hidrobiologo Antanas Kontauto teigimu, šiemet ant kiekvieno upelio žemupyje pastatytos bebrų užtvankos. Pasak jo, Lietuvoje bebrai labai paplito ir laikas juos pradėti naikinti masiškai, kadangi jie pradėjo labai smarkiai kenkti.
Jie taip užtvenkia upelius, kad trukdo lašišinių žuvų šlakių ir lašišų migracijai. Pasak A. Kontauto, gal dar tokias užtvankas žuvys ir įveiktų, kai vanduo būna aukštas, tačiau didelė problema ta, kad dėl tų bebrų užtvarų upelis užnešamas dumblu, po kuriuo lieka visi akmenukai, dugnas pasidaro lygus, lašišoms nebelieka vietos neršti. Be to, kai nėra srovės, kaupiasi nuosėdos, kurios taip uždengia nerštavietes, jog jos tiesiog dingsta. Beje, sovietmečių buvo superkami bebrų kailiukai, kadangi rusai mėgdavo nešioti bebrines kepures, tad tokios problemos nebuvo.
Lašišos plaukia neršti į tas vietas, kuriose yra gimusios. Jos neršia ne dumble, o akmenuotame grunte. Iškasa lizdą, padeda ikrelius ir paskui užkasa gargždu, nuo 23 iki 10 cm dydžio akmenukais. Anksčiau buvo bandoma įrengti nerštavietes, tačiau tai gana brangiai kainuoja, nes reikia atvežti gruntą ir išpilti upėse. Pasak A. Kontauto, natūralaus grunto upeliuose netrūksta, tik svarbu, kad jis būtų prieinamas žuvims. Kai bebrų užtvaros bus išnaikintos, nukris vandens lygis, upė grįš į savo vagą, žuvys galės praplaukti iki nerštaviečių.
Svarbu, kad žuvys išnerštų. Ikriukai išsiris pavasarį vasario, kovo mėnesį, paskui dvejus metus gyvens upelyje, kol paaugs maždaug iki 18-20 cm, svers apie 80 gr, o tada plauks į jūrą. Daugelis žuvų jūroje praleidžia dvejus metus, kol pasiekia apie 2 kg svorį, o tada rudenį plaukia į upę neršti. Lašišos jūroje praleidžia nuo dviejų iki ketverių metų, šlakis nuo vieno iki trejų metų.
Verslinė šių žuvų žvejyba vyksta tik jūroje, gėluose vandenyse jas draudžiama gaudyti, išskyrus mėgėjiška žūklę pagal licencijas, nes lašiša Lietuvoje yra laukinė žuvis, įtraukta į Raudonosios knygos sąrašus, šlakis yra globojamų žuvų rūšių sąrašuose.
Maistine savo verte lašiša yra brangesnė žuvis nei kitos. Beje, Lietuvos parduotuvėse daugiausia yra norvegiškų lašišų, užaugintų dirbtiniu būdu, kurios yra pigesnės. Pasak A. Kontauto, Baltijos jūros lašiša nėra itin ekologiška žuvis. Beje, švedai nerekomenduoja jokios Baltijos jūros žuvies valgyti nėščioms moterims ir vaikams iki 6 metų, nes šioje jūroje yra nemažai chemikalų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą